Savo knygoje “Mitinis įvaizdis” turiu nuostabią istoriją apie Kuan-yin, vieną iš didžiosios Mahajanos Bodisatvos Avalokitešvaros personifikacijų, užuojautos įsikūnijimą.

Atrodo, jog Kuan-yin suprato, kad viename iš Kinijos rajonų, tolimoje provincijoje niekas nėra girdėjęs apie nušvitimą. Ten visi domėjosi arklių lenktynėmis ir visais agresyviais vyriškais dalykais. Taigi ji pasiverčia į nepaprastai gražią mergelę ir ateina į miestą parduoti šviežios žuvies iš upės ir, kai tik ištuštėja jos krepšys, dingsta. Kitą dieną iš pat ryto ši nuostabi žuvies pardavėja vėl pasirodo ir vėl išnyksta. Taip tęsiasi diena iš dienos, ir greitai visi vyra tampa jos sužavėti.

Vieną rytą, kai ji pasirodo, ją apstoja apie dešimt ar dvidešimt vyrų ir sako: “Turi tekėti už vieno iš mūsų.” “Na, – sako ji. – Aš negaliu tekėti už dvidešimties vyrų, tačiau rytoj iš ryto, jei vienas iš jūsų padeklamuos man Mielaširdingosios Kuan-yin sutrą, aš už to vyro ištekėsiu.” Kitą rytą tuzinas vyrų jau moka visą sutrą mintinai, taigi ji sako: “Na, aš negaliu ištekėti už jūsų visų, bet ištekėsiu už to, kuris rytoj man tą sutrą paaiškins.”

Kitą dieną keturi vyrai pasiruošę paaiškinti sutrą, taigi ji ir sako: “Aš esu tik viena moteris ir negaliu ištekėti už keturių vyrų, bet jei vienas iš jūsų  patirs  tos sutros reikšmę per tris dienas, tuomet aš už to vyro ištekėsiu.”

Po trijų dienų jos laukė tik vienas vyras. Taigi, ji sako: “Mano namelis yra ten žemiau prie upės posūkio. Ateik šį vakarą ir būsi mano vyras.”

Taigi tą vakarą jis nueina prie upės posūkio ir eina prie namelio. Lauke stovi senukų porelė, ir senasis vyras sako: “O, mes tavęs jau seniai senai laukiame. Mūsų duktė yra viduje.” Bet kai jis įeina į kambarį, jame tuščia. Jos ten nėra. Taigi jis pasižiūri pro langą ir mato pėdsakus, kuriais nuseka iki upės, kur randa porą kurpaičių prie vandens, bet merginos nėra.

Ir tada jam taip bestovint, nendrėms siūbuojant pirmyn ir atgal, jis suvokia, jog visos nendrės ir visa kita yra ji. Per jos viliojimą ir žavesį, ką simbolizuoja moteriški pavidalai šiuose Mahajanos įvaizdžiuose, jis suvokia visatos grožio nirvanišką malonę. Supratęs sutrą, jis žinojo, ką suvokia ir pasiekė nušvitimą.

                                       Kai viskas yra meilė,
                                       viskas turi būti meilė.
                                       Niekas negali sutrukdyti:
                                       meilė nugali viską.

Ištrauka iš “Joseph Campbell Companion”