M.E.H. (Meri Elizabet Haskel) a\u0161 skiriu \u0161i\u0105 knyg\u0105 \u2013 pirm\u0105 savo gyvenimo audros protr\u016bk\u012f, – pakyl\u0117tai sielai, mylin\u010diai v\u0117tr\u0173 pol\u0117k\u012f ir einan\u010diai kartu su audromis.<\/p>\n
Gibran<\/strong><\/p>\n A\u0161 nei\u0161keisiu savo \u0161irdies li\u016bdesio \u012f \u017emoni\u0173 d\u017eiaugsm\u0105 ir nesutinku, kad a\u0161aros, kurios sukelia sielvart\u0105 mano gelm\u0117se, pavirst\u0173 juoku. A\u0161 svajoju, kad mano gyvenimas likt\u0173 a\u0161ara ir \u0161ypsena: a\u0161ara apvalo \u0161ird\u012f ir atskleid\u017eia gyvenimo paslaptis ir gylius, \u0161ypsena priartina mane prie s\u016bn\u0173 mano \u017eem\u0117s ir tarnauja simboliu diev\u0173 mano garbinimo; a\u0161ara man leid\u017eia b\u016bti tarp \u017emoni\u0173 su\u017eeista \u0161irdimi, o \u0161ypsena rei\u0161kia mano d\u017eiaugsm\u0105 b\u016b\u010diai.<\/p>\n A\u0161 trok\u0161tu numirti myl\u0117damas, o ne gyventi nuobod\u017eiaudamas. A\u0161 trok\u0161tu, kad mano sielos gelm\u0117se am\u017eiams i\u0161likt\u0173 alkis meilei ir gro\u017eiui. A\u0161 steb\u0117jau ir pama\u010diau, kad patenkinti \u017emon\u0117s yra nelaimingesni u\u017e visus ir ar\u010diausiai materijos; a\u0161 prid\u0117jau aus\u012f ir i\u0161girdau, kad svajojan\u010dio \u012fsimyl\u0117j\u0117lio atod\u016bsiai yra saldesni u\u017e styg\u0173 garsus.<\/p>\n Ateina vakaras ir \u017eiedas suglaud\u017eia savo lapelius ir u\u017emiega apsikabin\u0119s savo meil\u0119, o kai ateina rytas, jis atveria savo l\u016bpas saul\u0117s bu\u010diniui priimti. Ir g\u0117li\u0173 gyvenimas \u2013 meil\u0117 ir pasimatymas, a\u0161ara ir \u0161ypsena.<\/p>\n I\u0161garuoja j\u016bros vandenys ir, pakil\u0119 \u012f vir\u0161\u0173, susirenka ir tampa debesiu, kuris plaukia vir\u0161 kalv\u0173 ir lygum\u0173. O kai jis sutinka \u0161veln\u0173 v\u0117jel\u012f, tai i\u0161krenta a\u0161aromis ant lauko ir sub\u0117ga \u012f upelius ir gr\u012f\u017eta \u012f j\u016br\u0105 \u2013 savo t\u0117vyn\u0119. Debes\u0173 gyvenimas \u2013 i\u0161siskyrimas ir susitikimas, a\u0161ara ir \u0161ypsena. Taip ir siela atsiskiria nuo vieningos Dvasios, eina \u012f materijos pasaul\u012f ir praeina, kaip debesis vir\u0161 li\u016bdesio kaln\u0173 ir d\u017eiaugsmo lygum\u0173; ji sutinka mirties dvelksm\u0105 ir gr\u012f\u017eta ten, kur ji buvo, \u012f meil\u0117s ir gro\u017eio j\u016br\u0105 \u2013 \u012f diev\u0105\u2026<\/p>\n <\/p>\n MEIL\u0116S GYVENIMAS<\/p>\n Kelkis, mylimoji mano, pasivaik\u0161\u010diokim tarp kalv\u0173; sniegai jau i\u0161tirpo, gyvenimas prasibudino i\u0161 miego ir jaudinasi kloniuose ir gyvuliuose. Eime su manimi, pa\u017ei\u016br\u0117sim \u012f pavasario koj\u0173 \u017eymes tolimame lauke. Eime, u\u017elipsime ant kalvos vir\u0161\u016bn\u0117s ir \u012fsi\u017ei\u016br\u0117sime \u012f sl\u0117ni\u0173 \u017ealumos virp\u0117jim\u0105 aplink j\u0105.<\/p>\n \u0160tai pavasario \u017eara jau i\u0161skleid\u0117 skraist\u0119, u\u017ed\u0117t\u0105 \u017eiemos nakties; ja pasipuo\u0161\u0117 persiko ir obels med\u017eiai pasirodydami, tarsi nuotaka likimo naktyje(1). Prabudo vynuogienojas, \u0161akos jo apsikabino, kaip \u012fsimyl\u0117j\u0117li\u0173 poros. I\u0161sib\u0117giojo upeliai pasi\u0161okin\u0117dami tarp uol\u0173, kartodami d\u017eiaugsmo dain\u0105; i\u0161 gamtos \u0161irdies pasirod\u0117 g\u0117l\u0117s, kaip putos j\u016broje.<\/p>\n Eime, i\u0161gersime liku\u010dius lietaus a\u0161ar\u0173 i\u0161 narciz\u0173 taureli\u0173, pripildysim savo siel\u0105 d\u017ei\u016bgaujan\u010di\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 giedojimu, paskub\u0117kim \u012fkv\u0117pti v\u0117jeli\u0173 aromat\u0105.<\/p>\n Atsis\u0117skime prie tos uolos, kur slepiasi na\u0161lait\u0117, ir apsikeiskime meil\u0117s bu\u010diniais.<\/p>\n I\u0161eikime \u012f laukus, mano brangioji, at\u0117jo jau derliaus \u0117mimo dienos, s\u0117ja baig\u0117 jau savo gyvenim\u0105, ji subrendo nuo kar\u0161\u010dio saul\u0117s meil\u0117s gamtai. Nueikim pirmiau<\/p>\n (1) Likimo naktis (arba galyb\u0117s naktis) \u2013 viena i\u0161 nakt\u0173 Ramadano pasninko m\u0117nesio nakt\u0173 (devintas musulmon\u0173 m\u0117nulio kalendoriaus m\u0117nuo), kuri\u0105 pagal padavim\u0105 buvo duotas Koranas.<\/p>\n Nei pauk\u0161\u010diai aplenks mus ir sules m\u016bs\u0173 darb\u0173 vaisius arba skruzd\u017ei\u0173 bendruomen\u0117 u\u017epuls m\u016bs\u0173 \u017eem\u0119. Ateik, surinksim \u017eem\u0117s vaisius, kaip siela renka laim\u0117s gr\u016bdus i\u0161 i\u0161tikimyb\u0117s s\u0117kl\u0173, kurias m\u016bs\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 gilumoje pas\u0117jo meil\u0117. Pripildysim svirnus stichij\u0173 palikuonimis, taip kaip gyvenimas pripild\u0117 aruodu m\u016bs\u0173 jausm\u0173.<\/p>\n Eime, drauge mano, pasitiesim \u017eol\u0119, u\u017esiklosim dangumi, po galva pasid\u0117sim \u0161velnaus \u0161ieno gl\u0117b\u012f ir pails\u0117sim nuo dienos darbo, besiklausydami sl\u0117nio e\u017eero naktinio pokalbio.<\/p>\n \n Eime \u012f vynuogyn\u0105, mylimoji mano, i\u0161spausim vynuoges ir pasl\u0117psim j\u0173 sultis induose, kaip siela slepia am\u017ei\u0173 i\u0161mint\u012f, surinksim sausus vaisius, i\u0161gausim vaisi\u0173 sultis ir prisiminimais pakeisim praeit\u012f.<\/p>\n Sugr\u012f\u017ekime \u012f b\u016bst\u0105! Pagelto lapai ant med\u017ei\u0173; juos ne\u0161ioja v\u0117jas, tarytum nor\u0117damas apkloti g\u0117les, kurios mir\u0117 nuo sielvarto, kai su jomis atsisveikino vasara. Eime \u2013 jau pauk\u0161\u010diai i\u0161skrido link kranto, i\u0161sine\u0161dami su savimi sod\u0173 d\u017eiaugsm\u0105, palik\u0119 vienatv\u0117je jazmin\u0105; paskutin\u0117s a\u0161aros krenta ant \u017eem\u0117s odos.<\/p>\n Sugr\u012f\u017ekime! Upeliai sustabd\u0117 savo tek\u0117jim\u0105, \u0161altiniuose i\u0161d\u017ei\u016bvo d\u017eiaugsmo a\u0161aros, kalvos numet\u0117 \u017e\u0117rint\u012f apdar\u0105. Eime, mylimoji mano. Gamt\u0105 gundo snaudulys, ir ji atsisveikina su budrumu jaudinan\u010dia nechavendo(1) daina.<\/p>\n \n Prieik ar\u010diau, mano gyvenimo drauge, prieik prie man\u0119s, neleisk sniegyn\u0173 kv\u0117pavimui i\u0161skirti m\u016bs\u0173 k\u016bnus. Pris\u0117sk prie man\u0119s prie\u0161ais \u0161\u012f \u017eidin\u012f. Ugnis juk labai malonus \u017eiemos vaisius. Papasakok man apie am\u017ei\u0173 darbus. Ausys mano pavargo nuo audros atod\u016bsi\u0173 ir stichij\u0173 dejoni\u0173. Gerai u\u017edaryk duris ir langus. Reginys pikto gamtos veido li\u016bdina mano siel\u0105; vaizdas gyvenviet\u0117s, tarytum na\u0161l\u0117s, sniego pusnyse, eikvoja krauj\u0105 i\u0161 \u0161irdies\u2026 \u012epilk aliejaus \u012f \u017eibint\u0105, o mano gyvenimo drauge! Jis tuoj u\u017eges. Pad\u0117k j\u012f prie man\u0119s, kad gal\u0117\u010diau matyti, k\u0105 para\u0161\u0117 naktis tavo veide\u2026 Paduok vyno taur\u0119, i\u0161gerkime ir prisiminkime derliaus rinkimo dienas.<\/p>\n Prieik ar\u010diau. Prieik ar\u010diau prie man\u0119s, mylimoji mano sielos, – ugnis u\u017egeso, ir pelenai j\u0105 tuoj u\u017edengs\u2026 Apkabink mane: juk \u017eibintas jau i\u0161bl\u0117so ir tamsa j\u012f nugal\u0117jo\u2026 \u0160tai ir m\u016bs\u0173 akis jau apsunkino met\u0173 vynas\u2026 Pa\u017evelk \u012f mane \u017evilgsniu, aptemdytu snaudulio\u2026 Apkabink mane anks\u010diau, nei mus apkabins miegas. Pabu\u010diuok mane \u2013 juk sniegas jau visk\u0105 nugal\u0117jo, i\u0161skyrus tavo bu\u010din\u012f\u2026 Och, brangioji mano, kokia gili miego j\u016bra, och, kaip toli rytas\u2026 \u0161iam pasauly!<\/p>\n \n SIELA<\/p>\n \u2026 Ir atskyr\u0117 diev\u0173 dievas nuo savo esyb\u0117s siel\u0105 ir suk\u016br\u0117 joje gro\u017e\u012f.<\/p>\n Ir dovanojo jis jai subtilum\u0105 au\u0161ros dvelkimo ir aromat\u0105 lauko g\u0117li\u0173 ir \u0161velnum\u0105 m\u0117nulio \u0161viesos.<\/p>\n Ir i\u0161ties\u0117 jis jai d\u017eiaugsmo taur\u0119, sakydamas: \u201cNiekada negerk i\u0161 jos, jei nenori pamir\u0161ti praeit\u012f ir paniekinti rytoj\u0173\u201d, – ir li\u016bdesio taur\u0119, sakydamas: \u201cGerk i\u0161 jos, ir tu pasieksi esm\u0119 gyvenimo linksmybi\u0173\u201d.<\/p>\n Ir pas\u0117jo jis joje meil\u0119, kuri palieka j\u0105 su pirmu pasitenkinimo \u012fkv\u0117pimu, – ir saldyb\u0119, kuri i\u0161nyksta su pirmu i\u0161tartu \u017eod\u017eiu.<\/p>\n Ir nuleido jis jai \u017einias i\u0161 dangaus, kad nukreipt\u0173 tiesos keliais.<\/p>\n Ir \u012fd\u0117jo \u012f jos gelmes matym\u0105, kuris mato nematom\u0105.<\/p>\n Ir suk\u016br\u0117 jis joje jautrum\u0105, kuris i\u0161sisklaido kartu su fantazija ir klajoja kartu su vaiduokliais.<\/p>\n Ir apgaub\u0117 jis j\u0105 aistros apdaru, kur\u012f angelai i\u0161aud\u0117 i\u0161 vaivoryk\u0161t\u0117s virp\u0117jimo.<\/p>\n Po to \u012fd\u0117jo \u012f j\u0105 s\u0105my\u0161io tams\u0105 \u2013 \u0161viesos \u0161e\u0161\u0117l\u012f.<\/p>\n (1) Nechavendas \u2013 miestas Irane, nuo kurio pavadinim\u0105 gavo viena i\u0161 dermi\u0173 \u0161iuolaikin\u0117je arab\u0173 muzikoje.<\/p>\n Ir pa\u0117m\u0117 dievas ugnies i\u0161 pyk\u010dio kalv\u0117s ir viesul\u0105, pu\u010diant\u012f i\u0161 nei\u0161manymo dykumos, ir sm\u0117lio nuo savimeil\u0117s j\u016bros kranto ir dulkes i\u0161 po am\u017ei\u0173 koj\u0173 \u2013 ir suk\u016br\u0117 \u017emog\u0173.<\/p>\n Ir dav\u0117 jam akl\u0105 j\u0117g\u0105, kuri pratr\u016bksta nuo beprotyb\u0117s ir u\u017eg\u0119sta prie\u0161 aistras.<\/p>\n Po to \u012fd\u0117jo jis jame gyvyb\u0119 \u2013 mirties \u0161e\u0161\u0117l\u012f.<\/p>\n Ir nusi\u0161ypsojo diev\u0173 dievas ir apsia\u0161arojo ir pajaut\u0117 meil\u0119, kuriai n\u0117ra rib\u0173 ir galo, – ir sujung\u0117 \u017emog\u0173 su jo siela.<\/p>\n \n REG\u0116JIMAI<\/p>\n I<\/p>\n Ten, viduryje pievos, ant kristalinio upelio kranto, a\u0161 ma\u010diau narvel\u012f, kurio vyteles sutvirtino meistri\u0161ka ranka. Viename narvelio gale \u2013 mir\u0119s pauk\u0161telis, kitame \u2013 duben\u0117lis, kuriame i\u0161d\u017ei\u016bvo vanduo, ir lovelis, kuriame nebeliko gr\u016bd\u0173.<\/p>\n A\u0161 sustojau, paker\u0117tas ramybe, ir su susitaikymu prad\u0117jau \u012fsiklausyti, tarytum mir\u0119s pauk\u0161tis ir vandens \u010diurlenimas skelb\u0117 pamoksl\u0105, kuris prakalbina s\u0105\u017ein\u0119 ir \u0161irdies reikalauja paai\u0161kinim\u0173. A\u0161 apsidairiau ir supratau, kad \u0161is nelaimingas pauk\u0161tis kovojo su mirtimi, kamuodamasis nuo tro\u0161kulio ant tekan\u010dio vandens kranto; jis gr\u016bm\u0117si i\u0161sekintas bado, tarp piev\u0173 \u2013 gyvyb\u0117s lop\u0161io, kaip turtuolis, u\u017e kurio u\u017esidar\u0117 lobyno durys, ir jis mir\u0117 i\u0161 bado tarp brangenybi\u0173.<\/p>\n Po minut\u0117s a\u0161 pama\u010diau, kad narvelis staiga pavirto permatomu \u017emogaus k\u016bnu, o mir\u0119s pauk\u0161tis tapo \u017emogaus \u0161irdimi su gilia \u017eaizda, i\u0161 kurios varv\u0117jo rubino spalvos kraujas; \u017eaizdos kra\u0161tai buvo pana\u0161\u016bs \u012f nuli\u016bdusios moters l\u016bpas.<\/p>\n Po to a\u0161 i\u0161girdau bals\u0105, kuris sklido i\u0161 \u017eaizdos kartu su kraujo la\u0161eliais: \u201cO \u017emogaus \u0161irdie, \u012fkalinta materijos ir \u017eemi\u0161k\u0173 \u017emoni\u0173 \u012fstatym\u0173 nu\u017eudyta. Viduryje gro\u017eio lauko, ant gyvyb\u0117s \u0161altini\u0173 kranto mane u\u017edar\u0117 narve \u012fstatym\u0173, kuriuos \u017emogus nustat\u0117 jausmams. Prie gro\u017eio k\u016brinijos lop\u0161io, tarp meil\u0117s rank\u0173 a\u0161 miriau u\u017emir\u0161ta, kadangi vaisiai \u0161io gro\u017eio tapo man u\u017edraustais. Visa, kas manyje k\u0117l\u0117 meil\u0119, \u017emoni\u0173 supratimu, tapo g\u0117da; visa ko a\u0161 siekiau, j\u0173 nuosprend\u017eiu, tapo pa\u017eeminimu. <\/p>\n A\u0161 – \u017emogaus \u0161irdis; mane u\u017edar\u0117 visuomen\u0117s \u012fstatym\u0173 tamsoje, ir a\u0161 nusilpau. Mane sukaust\u0117 prietar\u0173 grandin\u0117mis, ir mane ap\u0117m\u0117 agonija. Mane pamir\u0161o civilizacijos pasiklydim\u0173 kampe, ir a\u0161 miriau, o \u017emonijos lie\u017euvis buvo suri\u0161tas, akys sausos, ir ji \u0161ypsojosi\u201d. Ir klausiau a\u0161 \u0161i\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 ir ma\u010diau, kaip jie sklido kartu su kraujo la\u0161ais i\u0161 su\u017eeistos \u0161irdies. O po to a\u0161 daugiau nieko nepama\u010diau, lioviausi gird\u0117ti balsus, ir s\u0105mon\u0117 sugr\u012f\u017eo \u012f mane.<\/p>\n II<\/p>\n Prieky man\u0119s \u0117jo jaunyst\u0117, a\u0161 sekiau paskui j\u0105. At\u0117jusi \u012f tolim\u0105 lauk\u0105, ji sustojo, ap\u017evelgdama debesis, b\u0117gan\u010dius vir\u0161 horizonto, kaip balt\u0173 aveli\u0173 band\u0105; med\u017eiai ties\u0117 savo nuogas \u0161akas \u012f vir\u0161\u0173, tarytum pra\u0161ydami dangaus gr\u0105\u017einti jiems \u017ealius lapus. A\u0161 paklausiau: \u201cKur mes, o jaunyste?\u201d Ji atsak\u0117: \u201cAbejoni\u0173 laukuose. Dr\u0105siau!\u201d \u2013 \u201cGr\u012f\u017ekime, – pasakiau a\u0161, – laukin\u0117 vieta mane g\u0105sdina, debes\u0173 ir apnuogint\u0173 med\u017ei\u0173 reginys li\u016bdina mano siel\u0105\u201d. Bet ji atsak\u0117: \u201cPakent\u0117k, juk abejon\u0117 \u2013 pa\u017einimo prad\u017eia\u201d. A\u0161 pa\u017ei\u016br\u0117jau ir staiga pama\u010diau moter\u012f, kuri artinosi prie m\u016bs\u0173, kaip vaiduoklis. Nusteb\u0119s a\u0161 surikau: \u201cKas tai?\u201d Jaunyst\u0117 atsak\u0117: \u201cTai Melpomena, Jupiterio dukt\u0117, li\u016bdnoji tragedijos deiv\u0117\u201d. \u2013 \u201cKo i\u0161 man\u0119s reikia li\u016bdesiams, – surikau a\u0161, – kai tu \u0161alia man\u0119s, d\u017eiaugsmingoji jaunyste?\u201d Bet ji atsak\u0117: \u201cJi at\u0117jo parodyti tau \u017eem\u0119 su jos li\u016bdesiais, nes kuris nemat\u0117 li\u016bdesio, tas nepamatys ir d\u017eiaugsmo\u201d.<\/p>\n Deiv\u0117 u\u017ed\u0117jo rank\u0105 man ant aki\u0173, ir kai j\u0105 patrauk\u0117, jaunyst\u0117s nebuvo jau su manimi ir dvasia mano buvo netekusi materialaus apvalko. \u201cKur gi jaunyst\u0117, o diev\u0173 dukterie?\u201d \u2013 paklausiau a\u0161. Bet ji nieko neatsak\u0117, o apkabino mane savo sparnais ir pakilo su manimi \u012f auk\u0161to kalno vir\u0161\u016bn\u0119. A\u0161 pama\u010diau, kad visa \u017eem\u0117 patiesta po manim, kaip lapai knygos atverstos; jos gyventoj\u0173 paslaptys kilo man prie\u0161 akis, kaip eilut\u0117s. A\u0161 stov\u0117jau \u0161alia deiv\u0117s i\u0161g\u0105styje, ap\u017ei\u016brin\u0117damas slaptus \u017emogaus darbelius, besistengdamas \u012fminti gyvenimo m\u012fsles. A\u0161 ma\u010diau\u2026 O kad a\u0161 b\u016b\u010diau nemat\u0119s! A\u0161 ma\u010diau, kaip laim\u0117s angelai kaunasi su nelaim\u0117s velniais, o \u017emogus tarp j\u0173 lieka svyravime, kuris palenkia j\u012f tai link vilties, tai link nusivylimo. A\u0161 ma\u010diau, kaip meil\u0117 ir neapykanta \u017eaid\u0117 \u017emogaus \u0161irdyje: ta slepia nuod\u0117mes, svaigina j\u012f nuolankumo vynu, \u012fkvepia lie\u017euv\u012f pagyroms ir \u0161lovinimui, o ta \u017eadina prie\u0161i\u0161kum\u0105, apakina j\u012f, neduodama pamatyti tiesos; u\u017ekem\u0161a jo klaus\u0105, neduodama i\u0161girsti tiesos \u017eod\u017eio.<\/p>\n A\u0161 ma\u010diau, kaip miestas s\u0117d\u0117jo, tarytum gatv\u0117s dukra, \u012fsikabinusi Adomo apdaro, o po to a\u0161 ma\u010diau nuostabi\u0105 gamt\u0105, kuri stov\u0117jo tolumoje ir verk\u0117 d\u0117l jo.<\/p>\n A\u0161 ma\u010diau \u017eynius, gudrius, kaip lap\u0117s, melagingus i\u0161gelb\u0117tojus, kurie \u012fsigudrino sielas suved\u017eioti. O \u017emogus \u0161auk\u0117si i\u0161minties pagalbos, bet ji b\u0117go nuo jo supykus, nes jis neklaus\u0117, kai ji \u0161auk\u0117 j\u012f gatv\u0117je visiems matant. A\u0161 ma\u010diau herojus, kurie tik ir k\u0117l\u0117 akis \u012f dang\u0173, o \u0161irdys buvo u\u017edarytos gob\u0161umo kapuose. A\u0161 ma\u010diau jaunuolius, kurie kalbomis band\u0117 \u012fgyti meil\u0117s ir brandino lengvab\u016bdi\u0161kas viltis, bet dievi\u0161ka dvasia buvo toli nuo j\u0173, o jausmai snaud\u0117. A\u0161 ma\u010diau \u012fstatym\u0173 \u017emones, kurie prekiavo plepalais apgaul\u0117s ir veidmainiavimo turguje, gydytojus, kurie \u017eaid\u0117 sielomis pasitikin\u010di\u0173 prastuoli\u0173. A\u0161 ma\u010diau kvail\u012f s\u0117dint\u012f, kuris s\u0117d\u0117jo \u0161alia i\u0161mintingojo, ir \u0161is k\u0117l\u0117 jo praeit\u012f ant \u0161lov\u0117s sosto, dabar\u010diai ties\u0117 geradari\u0161kumo paklod\u0119, o atei\u010diai vyniojo didyb\u0117s kilim\u0105. A\u0161 ma\u010diau pasigail\u0117tinus vargetas, kurie s\u0117jo, o stipr\u016bs turtuoliai pjov\u0117 ir valg\u0117; neteisingumas ten vie\u0161patavo, o \u017emon\u0117s vadino tai teis\u0117tumu. A\u0161 ma\u010diau vagis, kurie vog\u0117 tamsoje proto brangenybes, o \u0161viesos sargai skend\u0117jo tingulyje. A\u0161 ma\u010diau moter\u012f, pana\u0161i\u0105 \u012f kifar\u0105 rankose vyro, kuris nemoka ja groti, ir ji skleid\u017eia garsus, kurie jam nepatinka.<\/p>\n A\u0161 ma\u010diau b\u016brius, kurie apgul\u0117 tvirtov\u0119 paveld\u0117tos diduomen\u0117s; ta\u010diau a\u0161 ma\u010diau ir tai, kad b\u016briai apsisuko b\u0117gti, nes j\u0173 buvo ma\u017eai ir nebuvo tarp j\u0173 vienyb\u0117s. A\u0161 ma\u010diau, kaip tikra laisv\u0117 \u0117jo vieni\u0161a gatv\u0117mis ir sustodama ties durimis \u2013 pra\u0161\u0117si prieglobs\u010dio, bet \u017emon\u0117s jos ne\u012fsileisdavo. Po to a\u0161 ma\u010diau, kaip pasileidimas \u0117jo su did\u017eiule svita ir \u017emon\u0117s vadino j\u0105 laisve. A\u0161 ma\u010diau religij\u0105, palaidot\u0105 knygose, ir prietar\u0105, u\u017e\u0117mus\u012f jos viet\u0105. A\u0161 ma\u010diau, kaip \u017emogus apreng\u0117 kantryb\u0119 baim\u0117s drabu\u017eiu ir atkaklumui dav\u0117 delsimo vard\u0105, o mink\u0161tum\u0105 vadino liga. A\u0161 ma\u010diau, kaip apsimet\u0117lis i\u0161silavinimo valgyme rei\u0161k\u0117 savo pretenzijas, o \u012f j\u012f kviestas \u2013 tyl\u0117jo. A\u0161 ma\u010diau, kaip turtai i\u0161laid\u016bno rankose virsdavo jam sp\u0105stais, o \u0161yk\u0161tuolio rankose i\u0161\u0161aukdavo \u017emogi\u0161k\u0105 pykt\u012f. I\u0161mintingojo gi rankose a\u0161 nema\u010diau turt\u0173.<\/p>\n Visa tai pamat\u0119s, a\u0161 skausmingai su\u0161ukau: \u201cArgi tai \u017eem\u0117, o diev\u0173 dukterie? Argi tai \u017emogus?\u201d Ir Melpomena atsak\u0117 \u017eudan\u010diai ramiai: \u201cTai sielos kelias, i\u0161klotas dygliais ir br\u016bzgynais. Tai \u017emogaus \u0161e\u0161\u0117lis. Tai naktis, bet ateis rytas!\u201d Po to ji u\u017ed\u0117jo rank\u0105 man ant aki\u0173, ir, kai j\u0105 patrauk\u0117, a\u0161 pama\u010diau, kad \u0161alia man\u0119s l\u0117tai eina jaunyst\u0117 ir mus lenkia viltis.<\/p>\n <\/p>\n GRO\u017dIS<\/p>\n Gro\u017eis \u2013 i\u0161min\u010di\u0173 religija<\/p>\n Ind\u0173 poetas<\/em><\/p>\n O j\u016bs, kurie klaid\u017eiojate i\u0161si\u0161akojusi\u0173 religij\u0173 keliais ir bastot\u0117s prie\u0161taring\u0173 mokym\u0173 tarpekliais, j\u016bs, kurie nusprend\u0117te, kad neigimo laisv\u0117 yra tikriau nei paklusnumo akys, o abejoni\u0173 pieva yra patikimiau nei sekimo tvirtov\u0117, – i\u0161sirinkite gro\u017e\u012f religija ir garbinkite j\u012f kaip vie\u0161pat\u012f. Jis pasirei\u0161kia k\u016brinijos tobulyb\u0117je, atrandamas proto i\u0161vadose. Meskite tuos, kurie mano tik\u0117jim\u0105 esant pramoga ir sujungia savo gob\u0161um\u0105 turtams su aistra gerai baig\u010diai, patik\u0117kite gro\u017eio dievi\u0161kumu; j\u016bs\u0173 pasig\u0117r\u0117jimo prad\u017eia taps gyvenimas ir j\u016bs\u0173 meil\u0117s \u0161altiniu \u2013 laim\u0117. Po to kreipkit\u0117s \u012f j\u012f: jis priartins j\u016bs\u0173 \u0161irdis prie moters sosto, j\u016bs\u0173 jausm\u0173 veidrod\u017eio, ir parodys j\u016bs\u0173 sieloms keli\u0105 \u012f gamtos prieglobst\u012f, kur j\u016bs\u0173 gyvenimo t\u0117vyn\u0117.<\/p>\n O, j\u016bs, kurie \u017e\u016bstate prie\u0161taravim\u0173 naktyje ir sk\u0119state sp\u0117liojim\u0173 verpetuose. Juk gro\u017eyje \u2013 tiesa, atmetanti \u012ftarimus, nuvejanti abejones, ir spindinti \u0161viesa, kuri apsaugos jus nuo melo tamsos. \u012esi\u017ei\u016br\u0117kite \u012f pavasario budim\u0105 ir ryto at\u0117jim\u0105, – juk gro\u017eis \u012fsi\u017ei\u016brin\u010di\u0173j\u0173 dalia!<\/p>\n \u012esiklausykite \u012f pauk\u0161\u010di\u0173 \u010diulb\u0117jim\u0105 ir \u0161ak\u0173 o\u0161im\u0105 ir upeli\u0173 \u010diurlenim\u0105, – juk gro\u017eis \u012fsiklausan\u010di\u0173j\u0173 dalia! Pa\u017evelkite \u012f k\u016bdikio \u0161velnum\u0105 ir jaunuolio meilum\u0105 ir vyro j\u0117g\u0105 ir senolio i\u0161mint\u012f, – juk gro\u017eis \u012f\u017evelgian\u010di\u0173j\u0173 pasig\u0117r\u0117jimas!<\/p>\n Apdainuokite aki\u0173 narciz\u0105 ir skruost\u0173 ro\u017e\u0119 ir burnos pluk\u0119, – juk gro\u017eis \u0161lovinamas dainuojan\u010di\u0173j\u0173!<\/p>\n I\u0161auk\u0161tinkite liemens \u0161ak\u0105 ir plauk\u0173 nakt\u012f ir kaklo dramblio kaul\u0105, – juk gro\u017eis d\u017eiaugiasi girian\u010diuoju! Paskirkite k\u016bn\u0105 kaip \u0161ventykl\u0105 gro\u017eiui ir paskirkite \u0161ird\u012f, kaip aukur\u0105 meilei, – juk gro\u017eis i\u0161kyla garbinantiems!<\/p>\n D\u017ei\u016bgaukite j\u016bs, kuriems duoti gro\u017eio atsiv\u0117rimai, ir linksminkit\u0117s, nes n\u0117ra vir\u0161 j\u016bs\u0173 baim\u0117s ir neb\u016bsite j\u016bs nuli\u016bdinti.<\/p>\n <\/p>\n Lai ant mano antkapio para\u0161o:<\/p>\n \u201c\u010cia ilsisi tas, kurio vardas buvo u\u017era\u0161ytas vandeniu\u201d Nejaugi \u0161tai taip ir prab\u0117gs \u0161itos naktys, nejau i\u0161 ties\u0173 i\u0161nyks jos po Laiko letena? Nejaugi am\u017eiai \u012ftrauks mus, nepalikdami nieko, i\u0161skyrus vard\u0105, kur\u012f jie u\u017era\u0161ys vandeniu vietoje ra\u0161alo?<\/p>\n Nejaugi nubl\u0117s \u0161viesa, nepalikdama p\u0117dsak\u0173 i\u0161nyks meil\u0117, i\u0161seks tro\u0161kimai? Nejaugi mirtis sugriaus visa, kas m\u016bs\u0173 sukurta, v\u0117jas i\u0161pustys visa, kas m\u016bs\u0173 pasakyta ir \u0161e\u0161\u0117lis u\u017edengs visa, kas m\u016bs\u0173 \u012fvykdyta?<\/p>\n Nejau toks yra gyvenimas? Argi gyvenimas \u2013 tai nu\u0117jusi praeitis, kurios p\u0117dsakai nusitryn\u0117, dabartis, kas lekia paskui praeit\u012f, ir ateitis, kuri \u012fgyja prasm\u0119 tik tada, kai ji ateina ir tampa dabartimi arba praeitimi? Argi i\u0161tirps visi d\u017eiaugsmai m\u016bs\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 ir li\u016bdesiai m\u016bs\u0173 siel\u0173, ir mes taip ir nesu\u017einosim, kok\u012f atne\u0161 jie vaisi\u0173?<\/p>\n Nejaugi i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u017emogus pana\u0161us \u012f j\u016bros put\u0105, kad ka\u017ekuri\u0105 akimirk\u0105 laikosi ant vanden\u0173 plyn\u0117s ir i\u0161nyksta nuo pirmo atskriejusio v\u0117jo pustel\u0117jimo?<\/p>\n Ne, prisiekiu, tikra gyvenimo esm\u0117 yra gyvenimas. Gyvyb\u0117, kuri prasid\u0117jo ne materialiniame prieglobstyje, ne kape ji ras savo gal\u0105. Mums paskirti metai \u2013 tik trumpa akimirka beprad\u017eio ir nesibaigian\u010dio gyvenimo. Ir \u017emogaus am\u017eius, su viskuo, kas jame yra, – sapnas, pereinantis \u012f pabudim\u0105, kur\u012f mes vadiname negailestinga mirtim. Sapnas. Bet viskas, k\u0105 mes matom ir kuriam sapne, niekuomet nepraeina.<\/p>\n Eteris talpina savyje kiekvien\u0105 \u0161ypsen\u0105 ir atod\u016bs\u012f, i\u0161siver\u017eus\u012f i\u0161 m\u016bs\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173, ir saugo skambes\u012f kiekvieno bu\u010dinio, gimusio i\u0161 meil\u0117s. Angelai skai\u010diuoja kiekvien\u0105 a\u0161ar\u0105, kuri\u0105 li\u016bdesys i\u0161spaud\u017eia mums i\u0161 aki\u0173, ir atne\u0161a klausai siel\u0173, plevenan\u010di\u0173 nesibaigian\u010diose erdv\u0117se, kiekvien\u0105 dain\u0105, k\u0105 d\u017eiaugsmas sudeda i\u0161 m\u016bs\u0173 jausm\u0173.<\/p>\n Ten, m\u016bs\u0173 laukian\u010diam pasauly, mums prie\u0161 akis i\u0161kils kunkuliavimas m\u016bs\u0173 aistr\u0173 ir plakimas m\u016bs\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173. Ten mes galutinai pasieksime gyl\u012f savo dievi\u0161kumo, kurio dabar, vejami nevilties, taip bodim\u0117s.<\/p>\n M\u016bs\u0173 klajon\u0117s, kurias \u0161iandien mes vadiname silpnybe, rytoj pasitarnaus ta tr\u016bkstama grandim, be kurios \u017emogaus gyvenimo grandin\u0117 b\u016bt\u0173 neu\u017ebaigta.<\/p>\n Darbai, u\u017e kuriuos mes dabar negauname atpildo, atgis su mumis ir \u012frodys m\u016bs\u0173 didyb\u0119.<\/p>\n O i\u0161gyventos kan\u010dios taps m\u016bs\u0173 \u0161lov\u0117s vainiku.<\/p>\n Ir jeigu Kitsas, \u0161i skard\u017eiabals\u0117 lak\u0161tingala, b\u016bt\u0173 \u017einoj\u0119s, kad jo dainos \u017emoni\u0173 \u0161irdyse s\u0117s meil\u0119 gro\u017eiui, jis b\u016bt\u0173 parei\u0161k\u0119s: \u201cLai ant mano antkapio para\u0161o: \u201c\u010cia ilsisi tas, kurio vardas buvo u\u017era\u0161ytas ugnimi ant dangaus\u201d.<\/p>\n <\/p>\n TARP GRIUV\u0116SI\u0172<\/p>\n M\u0117nuo apdeng\u0117 \u0161velniu u\u017edangalu girias, juosian\u010dias Saul\u0117s miest\u0105; ramyb\u0117 u\u017evald\u0117 visa esan\u010dio pavad\u017eius ir gr\u0117smingi griuv\u0117siai i\u0161kilo kaip mil\u017einas, kuris juokiasi i\u0161 vis\u0173 nakties i\u0161puoli\u0173.<\/p>\n \u0160i\u0105 minut\u0119, neai\u0161ku i\u0161 kur, pasirod\u0117 du vaiduokliai, tarytum r\u016bkas, kylantis i\u0161 \u017eydro e\u017eero; jie pris\u0117do ant marmurin\u0117s kolonos, kuri\u0105 lemtis i\u0161rov\u0117 su \u0161aknimis i\u0161 \u0161io nuostabaus statinio, ir nukreip\u0117 \u017evilgsnius \u012f apylink\u0119, pana\u0161i\u0105 \u012f stebuklingas pievas. Pra\u0117jus minutei, vienas j\u0173 pak\u0117l\u0117 galv\u0105 ir prakalbo balsu, primenan\u010diu aid\u0105, kur\u012f kartoja tolimi sl\u0117ni\u0173 tarpekliai: \u201c\u0160tai liku\u010diai \u0161ventyklos, kuri\u0105 a\u0161 pasta\u010diau sl\u0117niuose, mylimoji mano, \u0161tai kaulai dvar\u0173, kuriuos a\u0161 pasta\u010diau tavo garbei. Jie sugriuv\u0119, i\u0161 j\u0173 liko tik p\u0117dsakai, pasakojantys tautoms apie \u0161lov\u0119, kurios didinimui a\u0161 praleidau gyvenim\u0105, apie didyb\u0119, d\u0117l kurios k\u0117limo a\u0161 priver\u010diau tarnauti silpnuosius. \u012esi\u017ei\u016br\u0117k, mano mylimoji, stichijos nugal\u0117jo miest\u0105, kur\u012f a\u0161 pasta\u010diau, am\u017eiai paniekino i\u0161mint\u012f, kuri\u0105 a\u0161 kaupiau, ir u\u017emar\u0161tis pra\u017eud\u0117 karalyst\u0119, kuri\u0105 a\u0161 pasta\u010diau. Liko man tik dalelyt\u0117s meil\u0117s tau , pagimdytos gro\u017eio tavo, ir gro\u017eio vaikai, atgij\u0119 i\u0161 tavo meil\u0117s. A\u0161 pasta\u010diau Jeruzal\u0117j \u0161ventykl\u0105 garbinimams; j\u012f pa\u0161ventino \u0161ventikai, o po to nutryn\u0117 dienos. A\u0161 pasta\u010diau savo gelm\u0117se \u0161ventykl\u0105 meilei; j\u0105 pa\u0161ventino dievas, ir jokios j\u0117gos jos ne\u012fveiks. A\u0161 praleidau gyvenim\u0105 ap\u017ei\u016brin\u0117damas daikt\u0173 i\u0161or\u0119, priversdamas juos prabilti apie materijos veikl\u0105, ir pasak\u0117 \u017emogus: \u201cKoks i\u0161mintingas karalius!\u201d O angelai pasak\u0117: \u201cKoks niekingas i\u0161min\u010dius!\u201d Po to pama\u010diau a\u0161 tave, mylimoji mano, ir u\u017edainavau apie tave dain\u0105 meil\u0117s ir aistros. Apsid\u017eiaug\u0117 angelai, bet \u017emogus nesuprato\u2026 Mano karaliavimo dienos stov\u0117jo kli\u016btimi tarp mano trok\u0161tan\u010dios sielos ir nuostabios dvasios, gyvenan\u010dios esaty; kai a\u0161 tave i\u0161vydau, meil\u0117 prabudo ir sugriov\u0117 visas kli\u016btis. Ir pratr\u016bkau a\u0161 sielvartauti d\u0117l gyvenimo, kur\u012f a\u0161 pragai\u0161inau, pasidav\u0119s li\u016bdesiui, manydamas, kad visi dalykai \u017eem\u0117je yra tu\u0161ti. A\u0161 tvirtinau \u0161arvus ir kaliau skydus ir man\u0119s visos gentys bijojo. O kai mane per\u0161viet\u0117 meil\u0117, a\u0161 tapau niekinamas netgi savo tautos. Bet kai at\u0117jo mirtis, ji numet\u0117 \u0161iuos \u0161arvus, skydus \u012f dulkes, o meil\u0119 mano pakyl\u0117jo link dievo\u201d.<\/p>\n Ir patyl\u0117j\u0119s pasak\u0117 antrasis vaiduoklis: \u201cKaip \u017eiedas ima savo aromat\u0105 i\u0161 dulki\u0173, taip ir siela i\u0161 materijos silpnybi\u0173 ir paklydim\u0173 i\u0161gauna j\u0117g\u0105 ir i\u0161mint\u012f\u201d.<\/p>\n Tada susiliejo abu vaiduokliai ir nuskriejo, pavirt\u0119 \u012f vien\u0105. O po minut\u0117s i\u0161ne\u0161iojo oras \u012f visas \u0161alis \u0161iuos \u017eod\u017eius: \u201cTik meil\u0117 gali i\u0161saugoti am\u017einyb\u0119, kadangi \u0161i jai prilygsta\u201d.<\/p>\n <\/p>\n PRIE\u0160AIS GRO\u017dIO SOST\u0104<\/p>\n A\u0161 b\u0117gau nuo minios ir klaid\u017eiojau pla\u010diais sl\u0117niais, tai sekdamas upelio tek\u0117jim\u0105, tai klausydamas pauk\u0161\u010di\u0173 \u010dyravimo. Taip a\u0161 pri\u0117jau viet\u0105, u\u017edengt\u0105 \u0161akomis nuo saul\u0117s \u017evilgsnio, ir pris\u0117dau ten, \u0161nek\u0117damas su savo vienatve ir kalb\u0117damas su savo siela \u2013 trok\u0161tan\u010dia siela, kuriai visa, kas matoma \u2013 vien tik mira\u017eas, o visa nematoma \u2013 raminantis \u0161altinis.<\/p>\n Kai mano s\u0105mon\u0117 i\u0161tr\u016bko i\u0161 materijos kal\u0117jimo \u012f fantazijos erdv\u0119, a\u0161 apsidairiau ir staiga i\u0161vydau mergin\u0105-f\u0117j\u0105, kuri stov\u0117jo prie\u0161ais mane; drabu\u017eius ir papuo\u0161alus jai atstojo vynuogienojas, deng\u0119s dal\u012f jos liemens, ir pluki\u0173 vainikas, kuris laik\u0117 jos auksaspalvius plaukus\u2026 Pasteb\u0117jusi pagal mano \u017evilgsn\u012f, kad a\u0161 sutrik\u0119s ir pasimet\u0119s, ji i\u0161tar\u0117: \u201cA\u0161 mi\u0161k\u0173 dukra, nesibaimink!\u201d Jos balso saldyb\u0117 gr\u0105\u017eino man j\u0117gas, ir a\u0161 pasakiau: \u201cArgi tokia, kaip tu gali gyventi dykyn\u0117je, kur vie\u0161patauja nusiminimas ir veisiasi laukiniai \u017ev\u0117rys? U\u017ekeikiu tave gyvenimu tavo, pasakyk man, kas tu ir i\u0161 kur at\u0117jai\u201d. Ji atsis\u0117do ant \u017eol\u0117s ir atsakin\u0117jo: \u201cA\u0161 gamtos simbolis. A\u0161 deiv\u0117, kuri\u0105 garbino tavo t\u0117vai \u2013 stat\u0117 man aukurus ir \u0161ventyklas Balbeke, Afkoje ir D\u017eubeile\u201d. \u2013 \u201c\u0160ios \u0161ventyklos, – paprie\u0161taravau a\u0161, – seniai sugriuvo, ir mano proseni\u0173 kaulai susilygino su \u017eem\u0117s oda. I\u0161 j\u0173 dievybi\u0173 ir religij\u0173 p\u0117dsak\u0173 neliko nieko, i\u0161skyrus kelet\u0105 puslapi\u0173 knyg\u0173 gelm\u0117se\u201d. Bet ji mane nutrauk\u0117: \u201cYra dievai, kurie gyvena savo garbintoj\u0173 gyvenimu ir mir\u0161ta su j\u0173 mirtimi. O kiti gyvena dievi\u0161ka esme, am\u017eina, ned\u016blijan\u010dia. Mano dievi\u0161ka esyb\u0117 yra pasemta i\u0161 gro\u017eio, kur\u012f tu matai, kur bepa\u017evelgtum. Gro\u017eis gi \u2013 tai visa gamta. Gro\u017eiu prasid\u0117davo laim\u0117 piemen\u0117lio, klajojan\u010dio tarp kalv\u0173, valstie\u010dio, dirban\u010dio laukuose, klajokli\u0173, besibastan\u010di\u0173 tarp kaln\u0173 ir kranto. Gro\u017eis buvo i\u0161min\u010diui laiptais \u012f nepa\u017eeid\u017eiamos tiesos sost\u0105\u201d. Mano \u0161irdies plakimas paku\u017ed\u0117jo ne\u017einomus iki tol \u017eod\u017eius, ir a\u0161 surikau: \u201cBet juk gro\u017eis \u2013 j\u0117ga gr\u0117sminga ir siaubinga!\u201d Jos l\u016bpomis nuslydo \u0161ypsenos \u017eiedelis, o \u017evilgsnyje atsispind\u0117jo gyvenimo paslaptys. \u201cJ\u016bs, \u017emon\u0117s, – atsak\u0117 ji, – bijot\u0117s visko, netgi patys sav\u0119s. J\u016bs bijote dangaus, nors tai taikos \u0161altinis, bijote gamtos, nors ji nusiraminimo prieglobstis, bijote diev\u0173 dievo ir priskiriate jam pavyd\u0105 ir pykt\u012f, o jis, jei ne meil\u0117 ir gailestingumas, tai niekas\u201d.<\/p>\n U\u017e\u0117jo tyla, pripildyta \u0161velniomis svajon\u0117mis. Po to a\u0161 jos paklausiau: \u201cKas gi yra gro\u017eis? Juk \u017emon\u0117s skirtingai j\u012f apibr\u0117\u017eia ir pa\u017eysta ir skirtingai \u0161lovina ir myli!\u201d Ir mi\u0161k\u0173 dukra atsak\u0117: \u201cGro\u017eis \u2013 tai, link ko siela tavo linksta; tai, k\u0105 tu matai ir nor\u0117tum duoti, o ne paimti; sutik\u0119s gro\u017e\u012f tu jauti, kaip linksta \u012f j\u012f tavo sielos gelm\u0117s. Gro\u017eis \u2013 tai, kas k\u016bnams yra i\u0161bandymas, o sielai g\u0117ris \u2013 tai li\u016bdesio ir d\u017eiaugsmo s\u0105junga. Gro\u017eis \u2013 tai, k\u0105 tu matai, nors jis pasl\u0117ptas, pa\u017eysti, nors jis ne\u017einomas, ir girdi, nors jis nebylus. Tai j\u0117ga, kuri gimsta tavo esyb\u0117s \u0161ven\u010diausioje ir baigiasi u\u017e tavo fantazijos rib\u0173\u2026\u201d<\/p>\n Ir mi\u0161k\u0173 dukra pri\u0117jo prie man\u0119s ir u\u017ed\u0117jo savo maloniai kvepian\u010di\u0105 rank\u0105 man ant aki\u0173. Kai ji j\u0105 atitrauk\u0117, a\u0161 pama\u010diau save vienatv\u0117je, tame pa\u010diam sl\u0117ny. A\u0161 \u0117jau atgal, o mano siela kartojo \u017eod\u017eius: \u201cGro\u017eis \u2013 tai, k\u0105 tu matai ir nor\u0117tum duoti, o ne paimti\u201d.<\/p>\n <\/p>\n I\u0160MINTIES APSILANKYMAS<\/p>\n Nakties tyloje pas mane at\u0117jo i\u0161mintis ir atsistojo prie mano guolio. Ji pa\u017evelg\u0117 \u012f mane \u0161velniu motinos \u017evilgsniu, nu\u0161luost\u0117 a\u0161aras ir tar\u0117: \u201cA\u0161 i\u0161girdau tavo sielos \u0161auksmus ir at\u0117jau jos nuraminti. Atverk man savo \u0161ird\u012f ir a\u0161 pripildysiu j\u0105 \u0161viesos. Pra\u0161yk man\u0119s ir a\u0161 tau parodysiu tiesos keli\u0105\u201d. A\u0161 prakalbau: \u201cKas a\u0161, o i\u0161mintie, ir kaip a\u0161 patekau \u012f \u0161i\u0105 siaubing\u0105 viet\u0105? K\u0105 rei\u0161kia \u0161ios mil\u017eini\u0161kos svajon\u0117s, daugyb\u0117 knyg\u0173 ir nuostab\u016bs paveiksl\u0117liai? Kokia \u010dia kalba, s\u0105moningai varstoma, pasim\u0117gaujamai pilstoma? Kokios \u010dia i\u0161vados \u2013 tai li\u016bdnos, tai d\u017eiaugsmingos, apgl\u0117bian\u010dios siel\u0105, apjuosian\u010dios \u0161ird\u012f? Kokios \u010dia akys, \u017ei\u016brin\u010dios \u012f mane, stebin\u010dios mano gelmes, nusigr\u0119\u017eian\u010dios nuo mano kan\u010di\u0173? Kokie \u010dia garsai, apverkiantys mano dienas, apdainuojantys mano silpnyb\u0119? Kokia \u010dia jaunyst\u0117, kuri \u017eaid\u017eia mano siekiais, ty\u010diojasi i\u0161 mano prisiri\u0161im\u0173, pamir\u0161ta vakardienos reikalus, d\u017eiaugiasi dabarties menkyste, bjaurisi rytdienos l\u0117tumu? Koks \u010dia pasaulis, kuris vilioja mane ne\u017einia kur, kuris stato mane \u012f pa\u017eeminimo viet\u0105? Kokia \u010dia \u017eem\u0117, atv\u0117rusi savo nasrus k\u016bnams praryti, atverianti savo kr\u016btin\u0119 \u0161yk\u0161tumui \u012fdiegti? Koks \u010dia \u017emogus, kuris tenkinasi meile ir laime, nors prie\u0161 pasiekiant j\u0105 \u2013 praraja; kuris ie\u0161ko gyvenimo bu\u010dinio, o mirtis jam skelia antaus\u012f; kuris minut\u0119 malonum\u0173 perka u\u017emetus atgailos, pasiduoda snauduliui, kai \u012f j\u012f kreipiasi sapnai, plaukia su kvailumo srov\u0117mis \u012f tamsos \u012flank\u0105. Kas visa tai, o i\u0161mintie?\u201d<\/p>\n Ir atsakin\u0117jo ji: \u201cTu nori, mirtingasis, matyti \u0161\u012f pasaul\u012f dievo akimi, o b\u016bsimo pasaulio paslaptis nori suprasti \u017emogaus mintimi. Ir tai kvailyst\u0117s riba. Nueik \u012f lauk\u0105 ir tu pamatysi, kaip bit\u0117 skraido aplink g\u0117les, o peslys metasi ant grobio. \u012eeik \u012f savo kaimyno namus, ir tu pamatysi, kaip k\u016bdikis susi\u017eav\u0117j\u0119s ugnies spinduliais, o motina u\u017esi\u0117musi nam\u0173 ruo\u0161a. B\u016bk ir tu kaip bit\u0117, o neleisk savo dienas steb\u0117damas peslio veiksmus. B\u016bk kaip k\u016bdikis ir d\u017eiaukis ugnies spinduliais, o savo motin\u0105 palik su jos reikalais. Visa, k\u0105 tu matai, buvo ir bus d\u0117l tav\u0119s. Daugyb\u0117 knyg\u0173, puik\u016bs paveikslai ir nuostabios mintys \u2013 tai i\u0161moni\u0173 vaiduokliai, at\u0117j\u0119 anks\u010diau nei tu. Kalba, kuri\u0105 tu audi, – ry\u0161ys tarp tav\u0119s ir tavo broli\u0173-\u017emoni\u0173. I\u0161vados li\u016bdnos ir d\u017eiaugsmingos \u2013 tai gr\u016bdai, kuriuos met\u0117 praeitis \u012f sielos lauk\u0105, o nupjaus ateitis\u2026 Jaunyst\u0117, kuri \u017eaid\u017eia tavo polinkiais \u2013 ji juk atveria tavo \u0161irdies vartus \u0161viesos spinduliams. \u017dem\u0117, atidaro savo nasrus, ji juk i\u0161laisvina tavo siel\u0105 i\u0161 k\u016bno vergijos. \u0160is pasaulis lekiantis su tavimi, – tavo \u0161irdis. \u0160irdis tavo ir yra visa tai, k\u0105 tu vadini pasauliu. \u0160is \u017emogus, kur\u012f tu vadini kvailu ir pasigail\u0117tinu, – jis kilo i\u0161 dievo, kad i\u0161mokt\u0173 d\u017eiaugsmo per li\u016bdes\u012f ir pa\u017einimo i\u0161 tamsos.\u201d<\/p>\n I\u0161mintis u\u017ed\u0117jo savo rank\u0105 ant mano liepsnojan\u010dios kaktos ir prid\u016br\u0117: \u201cEik \u012f priek\u012f ir niekada nesustok, nes priekyje tobulyb\u0117! Eik ir nesibaimink spygli\u0173 kelyje, jie nuleid\u017eia tik pagedus\u012f krauj\u0105\u201d.<\/p>\n <\/p>\n LAUKO VERKSMAS<\/p>\n Au\u0161tant, dar prie\u0161 saulei \u0161vystelint pro au\u0161ros u\u017edang\u0105, a\u0161 s\u0117d\u0117jau vidury lauko bendraudamas su gamta. \u0160i\u0105 valand\u0105, piln\u0105 tyro gro\u017eio, kol \u017emogus pasl\u0117ptas po snaudulio u\u017eklotais ir j\u012f lanko tai sapnas, tai realyb\u0117, a\u0161 atsir\u0117m\u0119s \u012f mink\u0161t\u0105 pagalv\u0119 \u017eoli\u0173, pas visa k\u0105 ma\u010diau pra\u0161iau paai\u0161kinti man ties\u0105 ir ver\u010diau pasakoti apie tiesos gro\u017e\u012f.<\/p>\n Kai mano vaizduot\u0117 atskyr\u0117 mane nuo viso \u0161urmulio, mano fantazija nu\u0117m\u0117 materijos u\u017edang\u0105 nuo mano pasl\u0117ptos esyb\u0117s, ir a\u0161 pajau\u010diau, kai mano dvasia, kildama artino mane prie gamtos, atverdama man gilias jos paslaptis, leisdama suprasti jos tvarini\u0173 kalb\u0105.<\/p>\n Ir t\u0105 moment\u0105 \u0161akomis prab\u0117go v\u0117jelis \u2013 atsiduso, kaip li\u016bdintis na\u0161laitis. A\u0161 paklausiau nesuprasdamas: \u201cKod\u0117l tu dejuoji, \u0161velnusis v\u0117jeli?\u201d Jis atsak\u0117: \u201cTod\u0117l, kad a\u0161 vejamas saul\u0117s \u0161ilumos, einu \u012f miest\u0105, kur prie mano \u0161vari\u0173 apdar\u0173 prilips lig\u0173 mikrobai, kur prikibs prie man\u0119s nuodingas \u017emoni\u0173 kv\u0117pavimas. Tod\u0117l a\u0161 ir li\u016bdnas\u201d.<\/p>\n Po to a\u0161 atsigr\u0119\u017eiau \u012f g\u0117les ir pama\u010diau, kaip jos i\u0161 aki\u0173 lieja a\u0161aras \u2013 rasos la\u0161elius. A\u0161 paklausiau: \u201cKo gi \u010dia verkti, nuostabiosios g\u0117l\u0117s?\u201d Viena g\u0117lel\u0117 pak\u0117l\u0117 savo \u0161velni\u0105 galvel\u0119 ir pasak\u0117: \u201cMes verkiam, nes ateis \u017emogus, nupjaus mus ir nusine\u0161 \u012f miest\u0105. Ten jis parduos mus kaip verges, nors mes esam laisvos, o kai ateis vakaras ir mes nuvysim, i\u0161mes mus su \u0161iuk\u0161l\u0117mis. Kaip gi mums neverkti, kai \u017eiauri \u017emogaus ranka i\u0161skirs mus su t\u0117vyne \u2013 lauku!\u201d<\/p>\n Po minut\u0117s a\u0161 i\u0161girdau, kad rauda upelis, kaip vaik\u0173 netekusi motina, ir paklausiau a\u0161 jo: \u201cKo tu raudi, saldusis upeli?\u201d Jis atsak\u0117: \u201cTod\u0117l, kad a\u0161 einu \u012f miest\u0105 prie\u0161 savo vali\u0105, kur \u017emogus niekina mano dr\u0117gm\u0119, i\u0161keisdamas j\u0105 \u012f vynuogi\u0173 sunk\u0105, ir ver\u010dia jam tarnauti, ne\u0161ant jo purv\u0105. Kaip man neraud\u0117ti, kai netrukus mano skaidrum\u0105 apsunkins \u0161iuk\u0161l\u0117s, o mano \u0161varumas susidrums?\u201d<\/p>\n Paskui a\u0161 \u012fsiklausiau ir i\u0161girdau, kad pauk\u0161\u010diai giedojo li\u016bdn\u0105 giesm\u0119, pana\u0161i\u0105 \u012f verksm\u0105. A\u0161 j\u0173 paklausiau: \u201cKod\u0117l j\u016bs verkiate, gra\u017eieji pauk\u0161teliai?\u201d \u017dvirblis priskrido prie man\u0119s ir nut\u016bp\u0117 ant galo \u0161akos, o po to pasak\u0117: \u201cAteis Adomo s\u016bnus ir atsine\u0161 savo pragari\u0161k\u0105 ginkl\u0105, kuris mus \u017eudo, kaip pjautuvas \u017eudo pas\u0117lius. Mes dabar atsisveikinam vienas su kitu, nes ne\u017einom, kas i\u0161 m\u016bs\u0173 i\u0161sigelb\u0117s nuo skirtos lemties. Kaip gi neverkti, kai mirtis mus seka, kur beitume?\u201d<\/p>\n Pakilo saul\u0117 vir\u0161 kalno ir apkar\u016bnavo med\u017ei\u0173 galvas auksin\u0117m kar\u016bnom, o a\u0161 klausin\u0117jau pats save: \u201dKod\u0117l \u017emogus griauna tai, k\u0105 sukuria gamta?\u201d<\/p>\n <\/p>\n PASIMATYMAS<\/p>\n Kai naktis baig\u0117 puo\u0161ti dangaus apdar\u0105 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 brangakmeniais, i\u0161 Nilo sl\u0117nio pakilo f\u0117ja nematom\u0173 sparn\u0173 aureole. Ji atsis\u0117do debes\u0173 soste, kylan\u010diame vir\u0161 Bizantijos j\u016bros(1), kur\u012f nusidabravo m\u0117nulio spinduliai. Pro j\u0105 praplauk\u0117 spie\u010dius dvasi\u0173 , plevenan\u010di\u0173 ore klyksmais: \u201c\u0160ventoji, \u0161ventoji, \u0161ventoji Egipto dukra, \u0161lov\u0117s jos kupina visa \u017eem\u0117\u201d.<\/p>\n Ir nuo Fam al-Mizabo(2) vir\u0161\u016bn\u0117s, juosian\u010dios kedr\u0173 girait\u0119, pakilo jaunuolio vaiduoklis, apgaubtas rankomis serafim\u0173. Jis atsis\u0117do \u012f sost\u0105 \u0161alia f\u0117jos, ir v\u0117l dvasios praplauk\u0117 pro juos, skelbdamos: \u201c\u0160ventas, \u0161ventas, \u0161ventas Libano genijus, \u0161love jo pripildyti visi am\u017eiai\u201d.<\/p>\n Kai gi mylimasis pa\u0117m\u0117 mylimosios rank\u0105 ir pa\u017evelg\u0117 jai \u012f akis, v\u0117jeliai ir bangos nune\u0161\u0117 j\u0173 pokalb\u012f po vis\u0105 pasaul\u012f.<\/p>\n – Koks tobulas tavo gro\u017eis, dukterie Izid\u0117s, ir kokia didel\u0117 mano meil\u0117 tau!<\/p>\n – Koks nuostabus tu tarp jaunuoli\u0173, Astartos s\u016bnau, ir kokia stipri mano aistra tau!<\/p>\n – Mano meil\u0117 prilygsta tavo piramid\u0117ms; jos nesugriaus am\u017eiai, mylimojo mano!<\/p>\n – Mano meil\u0117 pana\u0161i \u012f tavo kedr\u0105; jos nenugal\u0117s stichijos, mylimasis mano!<\/p>\n – Taut\u0173 i\u0161min\u010diai ateina i\u0161 ryt\u0173 ir vakar\u0173 pasimokyti tavo i\u0161minties ir \u012fsp\u0117ti m\u012fsles tavas, mylimojo mano!<\/p>\n – \u017demi\u0173 didikai ateina i\u0161 savo karalys\u010di\u0173, m\u0117gautis vynu tavo gro\u017eio ir stebuklingumu tavo paveiksl\u0173, mylimasis mano!<\/p>\n – Tavo delnai gr\u0105\u017eina gausybes g\u0117rio, perpildan\u010dio aruodus, mylimoji mano!<\/p>\n – Tavo rankos skleid\u017eia sald\u017eius vandenis, o kv\u0117pavimas tavo \u2013 gaivinant\u012f v\u0117jel\u012f, mylimasis mano!<\/p>\n – Nilo dvarai ir jo \u0161ventyklos skelbia apie tavo \u0161lov\u0119, o Siaubo T\u0117vas(3) kalba apie tavo didyb\u0119, mylimoji mano!<\/p>\n – Kedras ant tavo kr\u016btin\u0117s \u2013 \u017eenklas senov\u0117s kilnumo, o bok\u0161tai aplink tave pasakoja apie j\u0117g\u0105 ir galyb\u0119 tavo, mylimais mano!<\/p>\n – O, kokia nuostabi tavo meil\u0117 ir kokia saldi viltis \u012f tavo didyb\u0119, mylimoji mano!<\/p>\n – O, koks kilnus tu draugas ir koks i\u0161tikimas vyras! Kokios puikios tavo aukos ir brangios tavo dovanos! Tu atsiuntei man jaunuolius, ir sapn\u0105 pakeit\u0117 budrumas. Tu padovanojai man Faris\u0105(4), ir jis nugal\u0117jo silpnum\u0105 mano tautos; tu dovanojai man Adib\u0105(5), ir jis pak\u0117l\u0117 mano taut\u0105; Ned\u017eib\u0105(6) \u2013 ir jis j\u0105 apsvaigino\u2026<\/p>\n – A\u0161 pasiun\u010diau s\u0117klas, ir tu pavertei jas g\u0117l\u0117mis; pasiun\u010diau at\u017ealas \u2013 ir tu padarei jas med\u017eiais. Tu \u2013 skaistus laukas, kuris gaivina vynuogienoj\u0173 ir lelij\u0105, kelia kiparis\u0105 ir kedr\u0105\u2026<\/p>\n – Tavo akyse matau a\u0161 li\u016bdes\u012f, mylimasis mano. Argi tu gali b\u016bti li\u016bdnas \u0161alia man\u0119s?<\/p>\n – Mano s\u016bn\u016bs i\u0161plauk\u0117 u\u017e j\u016br\u0173 ir paliko mane s\u0105jungoje su verksmu ir draugyst\u0117je su kan\u010dia.<\/p>\n – O, jeigu a\u0161 tur\u0117\u010diau li\u016bdes\u012f, pana\u0161\u0173 \u012f tavo, tada baim\u0117 mane palikt\u0173, mylimasis mano.<\/p>\n (1) Bizantijos j\u016bra (Bahr ar-Rum) \u2013 vienas i\u0161 arab\u0173 Vidur\u017eemio j\u016bros pavadinim\u0173.<\/p>\n (2) Fam al-Mizab \u2013 vir\u0161ukaln\u0117 netoli kedr\u0173 girait\u0117s.<\/p>\n (3) Siaubo T\u0117vas (Abu-l-Haul) \u2013 \u012fprastas arabams Egipto sfinkso pavadinimas.<\/p>\n (4) Faris a\u0161-\u0160idjak (1804-1887) \u2013 Libano ra\u0161ytojas, suvaidin\u0119s \u017eym\u0173 vaidmen\u012f arab\u0173 i\u0161silaisvinimo jud\u0117jime; \u0161iuolaikinio laikra\u0161\u010dio stiliaus \u012fk\u016br\u0117jas.<\/p>\n (5) Adib Ishak (1856-1885) \u2013 publicistas, oratorius ir ra\u0161ytojas, vienas i\u0161 arab\u0173 XIX am\u017eiaus literat\u016bros atgimimo jud\u0117jimo veik\u0117j\u0173.<\/p>\n (6) Ned\u017eib Haddad (1867-1899) \u2013 \u017eurnalistas, poetas ir dramaturgas, kurio pjes\u0117s sudaro pagrindin\u012f naujojo arab\u0173 teatro repertuar\u0105.<\/p>\n – Kaip, tu bijai, Nilo dukterie, tu \u2013 \u0161lovingiausia tarp taut\u0173?!<\/p>\n – A\u0161 baiminuosi tirono, kuris artinasi prie man\u0119s su visa saldybe savo klastos ir valdo mano pavad\u017eius savo raumen\u0173 j\u0117ga.<\/p>\n – Taut\u0173 gyvenimas, mylimoji mano, kaip ir atskir\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimas. Gyvenimas, kuris su viltimi broliaujas, ir su baime susijungia; j\u012f juosia svajon\u0117s, ir tyko neviltis. <\/p>\n Ir apsikabino mylimieji, i\u0161g\u0117r\u0117 maloniai kvepian\u010dio vyno i\u0161 bu\u010dini\u0173 taur\u0117s. Ir nuplauk\u0117 dvasi\u0173 spie\u010diai, giedodami: \u201c\u0160venta, \u0161venta, \u0161venta meil\u0117, \u0161love jos pripildytas dangus ir \u017eem\u0117\u201d.<\/p>\n <\/p>\n SIEL\u0172 POKALBIS<\/p>\n Pabusk, mylimoji mano! Pabusk, nes mano dvasia tav\u0119s \u0161aukiasi i\u0161 u\u017e j\u016br\u0173 gr\u0117sming\u0173, o siela skleid\u017eia sparnus \u012f tave vir\u0161 putojan\u010di\u0173 \u012fpykusi\u0173 bang\u0173.<\/p>\n Pabusk! Nutilo jud\u0117jimas, ir tyla sustabd\u0117 arkli\u0173 kanop\u0173 tau\u0161kes\u012f ir praeivi\u0173 \u017eingsni\u0173 triuk\u0161m\u0105. Sapnas apkabino \u017emoni\u0173 sielas, ir tik a\u0161 vienas nemiegu: aistra suima mane, kai tik snaudulys panori nuskandinti, meil\u0117 priartina prie tav\u0119s, kai mintys atitraukia tolyn nuo tav\u0119s. A\u0161 palikau savo guol\u012f, mylimoji mano, i\u0161g\u0105sdintas paguodos vaiduokli\u0173, kurie pasisl\u0117p\u0117 u\u017eklot\u0173 klost\u0117se. Man i\u0161krito knyga, nes mano atod\u016bsiai nutryn\u0117 eilutes i\u0161 jos puslapi\u0173, ir mano akims pasirod\u0117 tu\u0161\u010dia ir balta. Pabusk! Pabusk, mylimoji mano ir i\u0161klausyk man\u0119s!<\/p>\n – \u0160tai a\u0161, mylimasis mano! A\u0161 i\u0161girdau tavo \u0161auksm\u0105 i\u0161 u\u017e j\u016br\u0173 ir pajau\u010diau tavo sparn\u0173 prisilietim\u0105. A\u0161 pabudau, palikau savo guol\u012f ir at\u0117jau pas tave per \u017eol\u0119: nakties rasa sudr\u0117kino mano kojas ir suknel\u0117s kra\u0161tus. Dabar a\u0161 stoviu po \u017eydin\u010diu migdolu ir klausau tavo sielos \u0161auksmo, mylimasis mano!<\/p>\n – Kalb\u0117k, mylimoji mano! Tegu tavo kv\u0117pavimas sklinda ore, ateinan\u010diame i\u0161 Libano sl\u0117ni\u0173. Kalb\u0117k, niekas, i\u0161skyrus mane, neklauso. Tamsa nuvijo visus tvarinius \u012f j\u0173 lizdus, o snaudulys apsvaigino gyventojus miesto. Tik a\u0161 vienas blaivus.<\/p>\n<\/div>\n – Dangus nuaud\u0117 u\u017etiesal\u0105 i\u0161 m\u0117nulio \u0161vyt\u0117jimo ir padeng\u0117 juo Libano k\u016bn\u0105, mylimasis mano!<\/p>\n – Dangus pasiuvo i\u0161 nakties tamsos grub\u0173 apsiaust\u0105, ir pamu\u0161\u0117 j\u012f gamykl\u0173 d\u016bmais ir mirties kv\u0117pavimu, ir padeng\u0117 juo miesto \u0161onkaulius, mylimoji mano!<\/p>\n<\/div>\n – Kaim\u0173 gyventojai sumigo savo l\u016b\u0161nel\u0117se, i\u0161sim\u0117\u010diusiose tarp rie\u0161utmed\u017eio ir ievos, j\u0173 sielos nuskub\u0117jo \u012f sapn\u0173 var\u017eybas, mylimasis mano!<\/p>\n – Aukso ne\u0161uliai nulenk\u0117 \u017emoni\u0173 fig\u016bras, god\u017ei\u0173 tro\u0161kim\u0173 u\u017etvaros pakirto j\u0173 kojas, nuovargis apsunkino j\u0173 vokus, jie krito \u012f guolius, o siaubo ir nevilties vaiduokliai drasko j\u0173 \u0161irdis, mylimoji mano!<\/p>\n<\/div>\n – Sl\u0117niais prab\u0117ga praeit\u0173 am\u017ei\u0173 reginiai, ant kalv\u0173 plazda karali\u0173 ir prana\u0161\u0173 sielos. Mintis mano nukrypsta \u012f prisiminim\u0173 aren\u0105 ir parodo man didyb\u0119 chaldev\u0173 \u0161lov\u0119 asirijie\u010di\u0173 ir turtus arab\u0173.<\/p>\n – Gatv\u0117mis praeina paniur\u0119 pl\u0117\u0161ik\u0173 sielos, i\u0161 lang\u0173 ply\u0161i\u0173 i\u0161nyra aistros echidn\u0173 galvos, vingiuotuose skersgatviuose liejasi lig\u0173 atod\u016bsiai, sumi\u0161\u0119 su likimo kv\u0117pavimu. Atsiminimai nupl\u0117\u0161ia u\u017emar\u0161ties u\u017edang\u0105 ir parodo man Sodomos niek\u0161ybes ir Gomoros nuod\u0117mingumus.<\/p>\n<\/div>\n – Susi\u016bbavo jau \u0161akos, mylimasis mano! J\u0173 \u0161naresys susiliejo su upelio \u010diurlenimu sl\u0117nyje ir kartoja mano ausyse Saliamono dain\u0105, Dovydo kifaros garsus ir Mosulco melodijas.<\/p>\n – Sudreb\u0117jo mieste sielos k\u016bdiki\u0173, kuriuos kamuoja badas. Kyla vir\u0161un atod\u016bsiai motin\u0173 ant r\u016bpes\u010di\u0173 ir nevilties guolio. Skurdo vaizdai g\u0105sdina \u0161irdis bej\u0117gi\u0173 vyr\u0173.<\/p>\n A\u0161 gird\u017eiu sunk\u0173 verksm\u0105 ir tr\u016bk\u010diojan\u010dias dejones, kurios atsimu\u0161a manyje rauda ir riksmu.<\/p>\n<\/div>\n – Sklinda malonus kvapas narcizo ir lelijos; pa\u0117m\u0119s \u012f save aromat\u0105 jazmino ir \u0161eivamed\u017eio, jis susimai\u0161o su kv\u0117pavimu kvapniojo kedro ir v\u0117jelio bangomis liejasi ant i\u0161sidriekusi\u0173 kalv\u0173 ir i\u0161sikraipiusi\u0173 tarpekli\u0173. Siel\u0105 jis u\u017epildo paslaptinga kan\u010dia ir i\u0161\u0161aukia joje tro\u0161kim\u0105 pakilt \u012f padanges.<\/p>\n – Pakilo \u0161lyk\u0161t\u016bs gatv\u0117s kvapai, u\u017emai\u0161yti lig\u0173 u\u017euomazgose. Tarytum plonos, nematomos str\u0117l\u0117s, jie duria jausmus ir nuodija or\u0105.<\/p>\n<\/div>\n – \u0160tai ateina rytas, mano mylimasis. Pabudimo pir\u0161tai \u017eaid\u017eia su mieguistais vokais. I\u0161 u\u017e kalno i\u0161siliejo violetiniai spinduliai ir nu\u0117m\u0117 nakties u\u017edang\u0105 nuo gyvenimo budrumo ir \u0161lov\u0117s. Pabudo kaimai, taikoje ir ramyb\u0117je gulintys ant sl\u0117nio pe\u010di\u0173, pragydo cerkvi\u0173 varpai, eter\u012f u\u017epildydami maloniu \u0161aukimu, skelbian\u010diu rytin\u0117s maldos prad\u017ei\u0105.Tarpekliai atliep\u0117 aidu, tarytum visa gamta b\u016bt\u0173 pakilusi maldai.<\/p>\n Jau\u010diai paliko savo gardus, o avi\u0173 banda ir o\u017ek\u0173 \u2013 u\u017etvaras, puldami \u012f pievas ir glem\u017edami \u017eoli\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117les, \u017e\u0117rin\u010dias rasos la\u0161ais. Priekyje j\u0173 eina piemenys, grodami savo d\u016bdel\u0117mis, o i\u0161 paskos merginos kartu su pauk\u0161\u010diais sveikina ryto at\u0117jim\u0105.<\/p>\n – At\u0117jo rytas, mylimoji mano, ir ant susigr\u016bdusi\u0173 nam\u0173 i\u0161sities\u0117 sunkios dienos rankos. Languose atsitrauk\u0117 u\u017euolaid\u0117l\u0117s, prad\u0117jo atsidarin\u0117ti durys. Pasirod\u0117 paniur\u0119 veidai krauju pasruvusiom akim; nelaimingieji i\u0161sivaik\u0161\u010diojo po gamyklas, o viduje j\u0173 k\u016bn\u0173 mirtis, \u012fsik\u016brusi gyvyb\u0117s kaimynyst\u0117je; rauk\u0161l\u0117tuose veiduose matosi nevilties ir baim\u0117s \u0161e\u0161\u0117lis, lyg juos per j\u0117g\u0105 varyt\u0173 \u012f siaubing\u0105, \u017eudant\u012f m\u016b\u0161\u012f. \u0160tai gatv\u0117s prisikim\u0161o god\u017eiai skuban\u010diaisiais, oras prisipild\u0117 gele\u017eies \u017evangesiu, rat\u0173 tar\u0161kesiu ir garo kaukimu. Miestas pavirto m\u016b\u0161io lauku, kur stiprus skaudina silpn\u0105j\u012f, turtuolis-tironas savinasi pasigail\u0117tino varguolio veikalus.<\/p>\n<\/div>\n – Koks nuostabus \u010dia gyvenimas, mylimasis mano! Jis pana\u0161us \u012f poeto \u0161ird\u012f, pripildyt\u0105 \u0161vyt\u0117jimu ir \u0161velnumu.<\/p>\n – Koks at\u0161iaurus \u010dia gyvenimas, mylimoji mano! Ji pana\u0161i \u012f nusikalt\u0117lio \u0161ird\u012f, pripildyt\u0105 nuod\u0117m\u0117mis ir siaubais.<\/p>\n <\/p>\n GIESM\u0116S<\/p>\n Giesm\u0117<\/p>\n Sielos mano gelm\u0117se giesm\u0117, kuri nesitaiksto su \u017eod\u017ei\u0173 drabu\u017eiu. Giesm\u0117 gyvena \u0161irdies gr\u016bdelyje ir nenori ra\u0161alu i\u0161silieti ant popieriaus. Ji gaubia mano jausmus skaidria danga ir niekada nei\u0161silies mano lie\u017euviu, kaip seil\u0117. <\/p>\n Kaip man j\u0105 i\u0161kv\u0117pti, kai a\u0161 baiminuosi netgi eterio atom\u0173? Kas j\u0105 sugiedos, kai ji priprato gyventi sielos name, ir a\u0161 bijau aus\u0173 grubumo?<\/p>\n Jei tu pa\u017evelgsi man \u012f akis, tu pamatysi ten jos atspind\u017eio \u0161e\u0161\u0117l\u012f; jei prisiliesi prie mano pir\u0161t\u0173 galiuk\u0173, pajusi jos virp\u0117jim\u0105.<\/p>\n Mano rank\u0173 darbai parodo j\u0105, kaip e\u017eeras atspindi \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 spindes\u012f, o a\u0161aros mano atveria j\u0105, kaip rasos la\u0161ai atveria ro\u017e\u0117s \u017eied\u0105, kai j\u0105 jaudina kaitra.<\/p>\n Tai daina, kuri\u0105 atskleid\u017eia ramyb\u0117, o u\u017esklend\u017eia triuk\u0161mas; j\u0105 kartoja sapnai, bet slepia tikrov\u0117.<\/p>\n Tai meil\u0117s giesm\u0117, o \u017emon\u0117s! Koks Ishakas j\u0105 sugiedos, netgi koks Dovydas j\u0105 paskelbs?<\/p>\n Ji kvapnesn\u0117 u\u017e jazmino \u017eied\u0105 \u2013 kokios gi l\u016bpos j\u0105 pavergs? Ji slaptesn\u0117 u\u017e merginos paslaptis \u2013 kokios gi stygos paskelbs apie j\u0105?<\/p>\n Kas sujungs j\u016bros gausm\u0105 ir lak\u0161tingalos giesm\u0119? Kas suri\u0161 audr\u0105 ir k\u016bdikio atod\u016bs\u012f?<\/p>\n Kuris mirtingasis sugiedos diev\u0173 giesm\u0119?<\/p>\n <\/p>\n BANGOS GIESM\u0116<\/p>\n A\u0161 ir krantas \u2013 \u012fsimyl\u0117j\u0117li\u0173 pora; mus suartina aistra, i\u0161skiria oras. A\u0161 ateinu i\u0161 u\u017e \u017eydros au\u0161ros sumai\u0161yti sidabr\u0105 mano putos su auksu jo sm\u0117lio ir atv\u0117sinti kar\u0161\u012f jo \u0161irdies savo dr\u0117gme.<\/p>\n Au\u0161tant a\u0161 \u0161nab\u017edu meil\u0117s \u012f\u017eadus savo draugui \u012f aus\u012f, ir jis mane glaud\u017eia prie kr\u016btin\u0117s. Vakare a\u0161 giedu aistros mald\u0105, ir jis mane bu\u010diuoja.<\/p>\n A\u0161 atkakli, nerimstanti, o mylimasis mano s\u0105jungoje su kantrybe, draugyst\u0117je su tvirtumu.<\/p>\n Ateina potvynis, ir a\u0161 apkabinu savo mylim\u0105j\u012f; paskui j\u012f ateina atosl\u016bgis, ir a\u0161 puolu po jo kojom.<\/p>\n Kiek kart\u0173 a\u0161 \u0161okau aplink j\u016bros dukras, kai jos pakildavo i\u0161 j\u016br\u0173 gelmi\u0173 ir s\u0117d\u0117davo ant uol\u0173, besigro\u017e\u0117damos \u017evaig\u017ed\u0117mis. Kiek kart\u0173 a\u0161 gird\u0117jau, kai \u012fsimyl\u0117j\u0117lis skund\u017eiasi meile, ir pad\u0117davau jam d\u016bsauti ir dejuoti d\u0117l gra\u017euol\u0117s. Kiek kart\u0173 a\u0161 kalb\u0117jausi su uolomis, bet jos buvo nebylios, ir \u017eaid\u017eiau su jomis besijuokdama, bet jos nesi\u0161ypsojo. Kiek k\u016bn\u0173 a\u0161 i\u0161laisvinau i\u0161 gelmi\u0173 ir atne\u0161iau juos gyvus! Kiek perl\u0173 a\u0161 i\u0161vogiau i\u0161 gilum\u0173 ir padaviau juos gro\u017eio valdov\u0117ms!<\/p>\n Nakties tyloje, kai snaudulio vaiduoklis apkabina visa gyva, a\u0161 bud\u017eiu \u2013 tai giedu, tai dejuoju. Vargas man! I\u0161kankino mane nemiga, bet a\u0161 \u012fsimyl\u0117jusi, o meil\u0117s esm\u0117 \u2013 budrumas.<\/p>\n Toks mano gyvenimas, tokia a\u0161 ir liksiu, kol gyva.<\/p>\n <\/p>\n LIETAUS GIESM\u0116<\/p>\n Mes \u2013 sidabro si\u016blai, kuriuos dievai meta i\u0161 auk\u0161tybi\u0173; mus pagauna gamta ir puo\u0161ia mumis sl\u0117nius.<\/p>\n Mes \u2013 nuostab\u016bs perlai, pa\u017eir\u0119 i\u0161 Astartos kar\u016bnos. Mus pagrob\u0117 ryto dukra ir mumis laukus i\u0161barst\u0117.<\/p>\n A\u0161 verkiu \u2013 ir \u0161ypsosi kalvos; a\u0161 krentu \u017eemyn \u2013 ir kyla g\u0117l\u0117s.<\/p>\n Debesis ir pieva \u2013 \u012fsimyl\u0117j\u0117li\u0173 pora, o a\u0161 tarp j\u0173 u\u017euojautos skelb\u0117jas. A\u0161 i\u0161silieju ir at\u0161aldau kaitr\u0173 vieno tro\u0161kim\u0105, i\u0161gydau kan\u010di\u0105 kitos.<\/p>\n Griaustinio dundesys ir \u017eaibo kardai skelbia mano at\u0117jim\u0105, arka danguje prane\u0161a apie mano kelioni\u0173 pabaig\u0105. Taip ir vietinis gyvenimas prasideda prie piktos materijos koj\u0173, baigiasi ant taikios mirties rank\u0173.<\/p>\n A\u0161 pakylu i\u0161 j\u016bros \u0161irdies ir skrendu eterio sparnais. O kai pamatau gra\u017e\u0173 sod\u0105, krentu \u017eemyn ir bu\u010diuoju g\u0117li\u0173 l\u016bpas, glamon\u0117ju med\u017ei\u0173 \u0161akas.<\/p>\n Tylumoje a\u0161 barbenu savo \u0161velniais pir\u0161tais lang\u0173 kristal\u0105, ir barbenimai \u0161ie sukuria giesm\u0119, kuri\u0105 supranta jautrios sielos.<\/p>\n Oro kaitra pagimdo mane, o a\u0161 \u017eudau oro kaitr\u0105, – taip ir moteris nugali vyr\u0105 j\u0117ga, kuri\u0105 ji pa\u0117m\u0117 i\u0161 vyro.<\/p>\n A\u0161 j\u016bros \u012fkv\u0117pimas, a\u0161 padang\u0117s a\u0161ara, a\u0161 lauk\u0173 \u0161ypsena. Taip ir meil\u0117 \u2013 jausm\u0173 j\u016bros \u012fkv\u0117pimas, a\u0161ara nuo apm\u0105stym\u0173 padang\u0117s ir sielos lauko \u0161ypsena.<\/p>\n <\/p>\n GRO\u017dIO GIESM\u0116<\/p>\n A\u0161 \u2013 meil\u0117s vadovas, a\u0161 \u2013 vynas sielai, a\u0161 \u2013 maistas \u0161ird\u017eiai.<\/p>\n A\u0161 \u2013 ro\u017e\u0117, atverianti savo \u0161ird\u012f jaunai dienai; mane paima mergina ir, pabu\u010diavusi, prisega prie \u0161irdies.<\/p>\n A\u0161 \u2013 laim\u0117s namas, a\u0161 \u2013 d\u017eiaugsmo \u0161altinis, a\u0161 \u2013 ramyb\u0117s prad\u017eia.<\/p>\n A\u0161 \u2013 \u0161velni \u0161ypsena ant merginos l\u016bp\u0173;mane mato jaunuolis ir pamir\u0161ta savo sunkumus, gyvenimas jo pavirsta sald\u017ei\u0173 sapn\u0173 pieva.<\/p>\n A\u0161 \u2013 poet\u0173 \u012fkv\u0117p\u0117jas, a\u0161 \u2013 dailinink\u0173 vadovas ir muzikant\u0173 mokytojas.<\/p>\n A\u0161 \u2013 \u017evilgsnis k\u016bdikio akyse; j\u012f mato \u0161velnioji motina, ir krenta ant keli\u0173, ir meld\u017eiasi, ir \u0161lovina diev\u0105.<\/p>\n A\u0161 persik\u016bnijau prie\u0161 Adom\u0105 Ievos k\u016bne ir pavergiau j\u012f; a\u0161 atsiradau prie\u0161ais Saliamon\u0105 jo draug\u0117s pavidalu ir padariau j\u012f i\u0161min\u010dium ir poetu.<\/p>\n A\u0161 nusi\u0161ypsojau Elenai ir sugrioviau Troj\u0105; a\u0161 kar\u016bnavau Kleopatr\u0105, ir linksmyb\u0117s ap\u0117m\u0117 Nilo sl\u0117n\u012f.<\/p>\n A\u0161 \u2013 kaip likimas: \u0161iandien statau ir rytoj griaunu. A\u0161 dievas: atgaivinu ir numarinu.<\/p>\n A\u0161 \u0161velnesnis u\u017e na\u0161lait\u0117s \u012fkv\u0117pim\u0105, a\u0161 stipresnis u\u017e audr\u0105.<\/p>\n A\u0161 \u2013 tiesa, o \u017emon\u0117s! A\u0161 – tiesa! Ir tai geriausia, k\u0105 j\u016bs galite \u017einoti!<\/p>\n <\/p>\n D\u017dIAUGSMO GIESM\u0116<\/p>\n \u017dmogus \u2013 mano mylimasis, ir a\u0161 jo draug\u0117. A\u0161 ver\u017eiuosi pas j\u012f, ir jis ilgisi man\u0119s. Bet deja! A\u0161 turiu meil\u0117s var\u017eov\u0119, kuri mane daro nelaiminga ir kankina j\u012f. Var\u017eov\u0117-piktadar\u0117 vardu materija: ji seka paskui mus, kur mes beeitume, ir i\u0161skiria mus, kaip liudininkas.<\/p>\n A\u0161 ie\u0161kau mylimojo mano kaukuose, po med\u017eiais, prie e\u017eer\u0173 \u2013 ir nerandu. Materija j\u012f suved\u017eiojo ir nusived\u0117 \u012f miest\u0105, \u012f mini\u0105, \u017e\u016bt\u012f ir nelaim\u0119.<\/p>\n A\u0161 ie\u0161kau jo pa\u017einimo namuos ir i\u0161minties \u0161ventyklose \u2013 ir nerandu, nes materija, apsivilkusi dulk\u0117mis, \u012fviliojo j\u012f egoizmo tvirtov\u0119, kur gyvena pasileidimas.<\/p>\n A\u0161 ie\u0161kau jo malonumo lauke \u2013 ir nerandu, nes mano var\u017eov\u0117 sukaust\u0117 j\u012f nenumaldomo godumo urvuose.<\/p>\n A\u0161 \u0161aukiu j\u012f au\u0161roje, kai \u0161ypsosi rytai, bet jis man\u0119s negirdi, nes susilaikymo snaudulys apsunkino jo akis. A\u0161 pradedu \u017eaisti su juo vakare, kai \u012fsivie\u0161patauja tyla ir g\u0117l\u0117s u\u017emiega, bet jis neatkreipia d\u0117mesio \u012f mane, nes u\u017esidegimas ateinan\u010dia diena u\u017e\u0117m\u0117 jo mintis.<\/p>\n Draugas mano myli mane. Jis ie\u0161ko man\u0119s savo darbuose, bet ras tik dievo veikaluose. Jis siekai sutikti mane \u0161lov\u0117s dvare, i\u0161kilusiam ant silpn\u0173j\u0173 kaukoli\u0173, tarp aukso ir sidabro, o a\u0161 pas j\u012f ateisiu tik \u012f paprastumo trobel\u0119, kuri\u0105 pastat\u0117 dievai ant jausm\u0173 upelio kranto. Jis nori bu\u010diuoti mane tiron\u0173 ir \u017eudik\u0173 akivaizdoje, o a\u0161 leid\u017eiu prisiliesti savo l\u016bp\u0173 tik vienumoje, tarp \u0161varos g\u0117li\u0173. Jis gudrum\u0105 i\u0161sirenka tarpininku tarp m\u016bs\u0173, o man tarpinink\u0173 nereikia, i\u0161skyrus \u0161var\u0173 darb\u0105, nuostab\u0173 darb\u0105.<\/p>\n Draugas mano i\u0161moko \u0161auksm\u0173 ir riksm\u0173 i\u0161 mano prie\u0161\u0117s \u2013 materijos. O a\u0161 i\u0161mokysiu j\u012f lieti graudulio a\u0161aras i\u0161 sielos aki\u0173 ir kv\u0117puoti pasitenkinimo g\u016bsiais. Draugas mano \u2013 man, ir a\u0161 \u2013 jam.<\/p>\n <\/p>\n G\u0116L\u0116S GIESM\u0116<\/p>\n A\u0161 \u2013 \u017eodis, kur\u012f taria gamta, o po to pasiima j\u012f atgal ir slepia savo \u0161irdies saugyklose, o po to v\u0117l kalba. A\u0161 \u017evaig\u017ed\u0117, nukritusi nuo \u017eydrojo aptiesalo ant \u017ealio kilimo.<\/p>\n A\u0161 \u2013 stichij\u0173 dukt\u0117, kuri\u0105 \u017eiema i\u0161ne\u0161iojo, pavasaris pagimd\u0117, vasara u\u017eaugino ir ruduo u\u017emigd\u0117.<\/p>\n A\u0161 \u2013 dovana \u012fsimyl\u0117j\u0117liams, a\u0161 \u2013 vainikas vestuv\u0117se, a\u0161 \u2013 paskutin\u0117 gyvojo dovana mirusiajam.<\/p>\n Ryte a\u0161 padedu v\u0117jeliui skelbti dienos at\u0117jim\u0105, o vakare kartu su pauk\u0161\u010diais atsisveikinu su juo.<\/p>\n A\u0161 supuosi sl\u0117niuose ir puo\u0161iu juos, a\u0161 kv\u0117puoju ore ir prigirdau j\u012f aromatu. A\u0161 apkabinu snaudul\u012f, ir nesuskai\u010diuojamos nakties akys \u017evelgia \u012f mane. A\u0161 ie\u0161kau budrumo, kad \u012f mane \u017evelgt\u0173 vienintel\u0117 dienos akis.<\/p>\n A\u0161 geriu ro\u017e\u0117s vyn\u0105, klausau strazd\u0173 giesm\u0117s ir \u0161oku \u017eol\u0117s delneliams plojant. A\u0161 visuomet \u017evelgiu \u012f vir\u0161\u0173, kad maty\u010diau \u0161vies\u0105, ir nematau savo \u0161e\u0161\u0117lio. Tokia i\u0161mintis, kurios \u017emogus dar nei\u0161moko.<\/p>\n <\/p>\n \u017dMOGAUS GIESM\u0116<\/p>\n J\u016bs buvote mirusiais, ir Jis jus atgaivino,<\/p>\n Po to numarins jus, po to atgaivins,<\/p>\n Po to pas J\u012f j\u016bs sugr\u012f\u0161ite.<\/p>\n Koranas<\/em><\/p>\n A\u0161 buvau anks\u010diau am\u017einyb\u0117s \u2013 ir \u0161tai a\u0161. Ir b\u016bsiu a\u0161 iki am\u017ei\u0173 pabaigos, ir n\u0117ra u\u017ebaigimo mano b\u016b\u010diai.<\/p>\n A\u0161 plaukiojau begalyb\u0117s erdv\u0117j, ir skraid\u017eiau fantazij\u0173 pasauly, ir priart\u0117jau prie auk\u0161\u010diausios \u0161viesos \u2013 ir \u0161tai dabar a\u0161 materijos belaisvis.<\/p>\n A\u0161 gird\u0117jau Konfucijaus mokym\u0105, ir klausiausi Brahmos i\u0161minties, ir s\u0117d\u0117jau \u0161alia Budos po pa\u017einimo med\u017eiu \u2013 ir \u0161tai dabar a\u0161 kovoju su nei\u0161manymu ir neigimu. A\u0161 buvai Sinajuje, kai Jahv\u0117 apsirei\u0161k\u0117 Moisiejui; a\u0161 buvau prie Jordano krant\u0173 ir ma\u010diau Nazar\u0117jaus stabuklus; a\u0161 buvau Medine ir gird\u0117jau arab\u0173 apa\u0161talo kalbas \u2013 ir \u0161tai dabar a\u0161 abejoni\u0173 belaisvis. A\u0161 steb\u0117jau Babilono j\u0117g\u0105, Egipto \u0161lov\u0119, Graikijos didyb\u0119 \u2013 ir visuose veikaluose a\u0161 nenutr\u016bkstamai ma\u010diau silpnum\u0105, pa\u017eeminim\u0105 ir menkyst\u0119. A\u0161 s\u0117d\u0117jau su Aendoros burtininkais, ir Asirijos \u017eyniais, ir Palestinos prana\u0161ais \u2013 a\u0161 nesustojau ie\u0161koj\u0119s tiesos. A\u0161 i\u0161saugojau i\u0161mint\u012f, kuri buvo duota Indijai, a\u0161 u\u017etvirtinau eiles, i\u0161siliejusias i\u0161 arab\u0173 salos gyventoj\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173, a\u0161 \u012fsiminiau muzik\u0105, \u012fk\u016bnijusi\u0105 vakar\u0173 gyventoj\u0173 jausmus, bet kaip ir anks\u010diau aklas ir nematau, kur\u010dias ir negird\u017eiu. A\u0161 i\u0161gyvenau \u017eiaurum\u0105 gob\u0161i\u0173 u\u017ekariautoj\u0173, a\u0161 patyriau neteisyb\u0119 savavali\u0161k\u0173 valdytoj\u0173 ir vergij\u0105 galing\u0173 tiron\u0173 \u2013 ir a\u0161 kaip ir anks\u010diau i\u0161saugojau j\u0117g\u0105, kurios pagalba kovoju su dienomis.<\/p>\n A\u0161 steb\u0117jau ir gird\u0117jau visa tai b\u016bdamas vaiku, a\u0161 steb\u0117siu ir klausysiu jaunyst\u0117s veiksm\u0173 ir tai, kas su ja ateis; po to a\u0161 pasensiu, pasiek\u0119s rib\u0105, ir sugr\u012f\u0161iu pas diev\u0105.<\/p>\n A\u0161 buvau i\u0161 am\u017einyb\u0117s \u2013 ir \u0161tai a\u0161, ir a\u0161 pasiliksiu iki am\u017ei\u0173 pabaigos, ir n\u0117ra u\u017ebaigimo mano b\u016b\u010diai.<\/p>\n PABAIGA<\/p>\n Mano siela man draugas, kuris guod\u017eia, kai sustipr\u0117ja negand\u0173 dienos, ir ramina, kai mane aplanko nelaim\u0117s. O kas nebus savo sielai draugu, tas prie\u0161as \u017emon\u0117ms. Kas savo esyb\u0117je neras paguodos, tas numirs neviltyje, nes gyvenimas kyla i\u0161 \u017emogaus gelmi\u0173 ir niekada neateis i\u0161 to, kas j\u012f supa.<\/p>\n A\u0161 at\u0117jau tarti \u017eod\u012f ir j\u012f i\u0161tarsiu. O jei mirtis sugr\u0105\u017eins mane anks\u010diau, nei a\u0161 j\u012f i\u0161tarsiu, j\u012f i\u0161tars rytdiena. Rytdiena nepaliks paslapties u\u017eskleistos begalyb\u0117s knygoje.<\/p>\n A\u0161 at\u0117jau gyventi meil\u0117s \u0161lov\u0117je ir gro\u017eio \u0161viesoje, ir \u0161tai a\u0161 gyvenu ir \u017emon\u0117s negali pa\u0161alint man\u0119s i\u0161 gyvenimo. Jei jie i\u0161pl\u0117\u0161 man akis, a\u0161 d\u017ei\u016bgausiu, klausydamasis meil\u0117s dain\u0173 ir gro\u017eio priedaini\u0173. Jei jie u\u017ekim\u0161 man ausis, a\u0161 m\u0117gausiuos, liesdamas eter\u012f, mai\u0161yt\u0105 su \u012fsimyl\u0117j\u0117li\u0173 kv\u0117pavimu ir gro\u017eio aromatu. Jei jie u\u017edengs man or\u0105, a\u0161 gyvensiu su savo siela. O siela \u2013 meil\u0117s ir gro\u017eio dukra.<\/p>\n A\u0161 at\u0117jau b\u016bti visiems ir visuose; tai, k\u0105 a\u0161 \u0161iandien darau vienatv\u0117je, ateitis paskelbs \u017emon\u0117ms. Tai, k\u0105 a\u0161 \u0161iandien kalbu viena kalba, rytojus i\u0161tars daugybe l\u016bp\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" M.E.H. (Meri Elizabet Haskel) a\u0161 skiriu \u0161i\u0105 knyg\u0105 \u2013 pirm\u0105 savo gyvenimo audros protr\u016bk\u012f, – pakyl\u0117tai sielai, mylin\u010diai v\u0117tr\u0173 pol\u0117k\u012f ir einan\u010diai kartu su audromis. Gibran \u012eVADAS A\u0161 nei\u0161keisiu savo \u0161irdies li\u016bdesio \u012f \u017emoni\u0173 d\u017eiaugsm\u0105 ir nesutinku, kad a\u0161aros, kurios sukelia sielvart\u0105 mano gelm\u0117se, pavirst\u0173 juoku. A\u0161 svajoju, kad mano gyvenimas likt\u0173 a\u0161ara ir \u0161ypsena: a\u0161ara apvalo \u0161ird\u012f ir atskleid\u017eia gyvenimo paslaptis ir gylius, \u0161ypsena priartina mane prie s\u016bn\u0173 mano \u017eem\u0117s ir tarnauja simboliu diev\u0173 mano garbinimo; a\u0161ara man leid\u017eia b\u016bti tarp \u017emoni\u0173 su\u017eeista \u0161irdimi, o \u0161ypsena rei\u0161kia mano d\u017eiaugsm\u0105 b\u016b\u010diai. A\u0161 trok\u0161tu numirti myl\u0117damas, o ne gyventi nuobod\u017eiaudamas. A\u0161 …<\/span> Skaityti daugiau ><\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[1],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.sviesosnamai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1496"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.sviesosnamai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.sviesosnamai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sviesosnamai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sviesosnamai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1496"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.sviesosnamai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1496\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.sviesosnamai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1496"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sviesosnamai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1496"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.sviesosnamai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1496"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}\u012eVADAS<\/h3>\n
Pavasaris<\/h3>\n
Vasara<\/h3>\n
Ruduo<\/h3>\n
\u017diema<\/h3>\n
UGNIES RAID\u0116S<\/h3>\n
D\u017eonas Kitsas<\/em><\/p>\n